Datos nustatymui pritarė 79 Seimo nariai, prieš balsavo 4, susilaikė 19 parlamentarų.
Seimas yra pritaręs konservatorių Jurgio Razmos ir Stasio Šedbaro bei liberalų Eligijaus Masiulio ir Gintaro Steponavičiaus pasiūlymui dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą (KT) su prašymu išaiškinti, ar neprieštarauja Konstitucijai toks teisinis reguliavimas, kai įstatymo leidėjui nesuteikiama teisė spręsti dėl referendumo skelbimo, nors ekspertų grupė pateikia išvadą, kad teikiamas sprendimo tekstas gali neatitikti Konstitucijos. Būtent toks yra svarstymo Seime dėl referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams atvejis.
Leisti parduoti žemės ūkio paskirties žemę užsieniečiams Lietuva įsipareigojo siekdama narystės Europos Sąjungoje (ES) ir pasirašydama stojimo sutartį. Joje buvo numatytas septynerių metų pereinamasis laikotarpis, leidęs draudimą taikyti iki 2011 metų gegužės. Vėliau Lietuva pasiekė sutarimą su Europos Komisija pratęsti draudimą iki 2014 metų gegužės, primena ELTA.
Tokiam sprendimui nepritarianti iniciatyvinė grupė surinko daugiau nei 300 tūkst. parašų referendumui dėl žemės pardavimo užsieniečiams inicijuoti.
Vyriausioji rinkimų komisija konstatavo, kad įstatymų reikalavimus atitinkančių parašų pakanka, ir išsiuntė klausimą į Seimą. Sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, bet šis jo nenagrinėjo.
Ketvirtadienį Seime dar bus svarstoma dėl saugiklių, kurių tikslas - užkirsti kelią spekuliacijai žeme po to, kai baigs galioti draudimas parduoti žemę užsieniečiams.
