"Čia nėra Pandoros skrynia, čia yra civilizuotas požiūris. Kalbama apie lotyniškus rašmenis, nekalbame apie arabiškus, gruziniškus, armėniškus, kirilicą. Apie tai niekas nekalba, ir nežada kalbėti. Patys neatidarinėkime tų skrynių, kurios yra labai tvarkingai uždarytos, ir niekas jų neketina judinti", - sakė L. Linkevičius trečiadienį interviu "Žinių radijui".

Siekiais įteisinti galimybę rašyti vardus ir pavardes su tokiomis raidėmis, kaip, pavyzdžiui, w, x, pasak ministro, niekias nesiekia pažeminti kalbos, kultūros ar istorijos.

"Nueikime į Rasų kapines, pažiūrėkime į Basanavičiaus paminklinį akmenį ir rasime ten ir w, ir kitokių raidžių. (...) Nesuvesčiau viso to į santykius su Lenkija arba su lenkų tautine mažuma, čia yra apskritai civilizuoto požiūrio reikalai. Juo labiau, kaip supratau iš Konstitucinio teismo išaiškinimo, tai yra dalykai, kurie yra apibrėžtini ne Konstitucija, o įstatymais", - sakė L. Linkevičius.

Užsienio reikalų ministras mano, kad įstatymų leidėjai ras būdą, kaip šitą klausimą oriai išspręsti.

"Manau, kad tą reikės padaryti Konstitucijos rėmuose, tačiau taip, kad atitiktų ir tarptautines normas, ir kad pagaliau sumažintume įtampas, kurios kurstomos net ir dirbtinai. Nes geri santykiai tarp Lietuvos ir Lenkijos labai nenaudingi mūsų geopolitiniams priešininkams. Tie, kurie bando prisidėti prie įtampos palaikymo, turėtų dar ir apie tai pamąstyti, kieno pusėje jie žaidžia - ar iš tikrųjų yra mūsų šalies patriotai, ar tokiais tik dedasi žodžiais", - sakė L. Linkevičius.

Tuo tarpu 45 Lietuvos rašytojų sąjungos nariai išplatino viešą pareiškimą, kuriuo nepritaria Seimui pateiktam įstatymo projektui, kuriuo siekiama įteisinti vardų ir pavardžių rašymą nelietuviškais rašmenimis Lietuvos Respublikos išduodamuose dokumentuose. Viešame pareiškime, adresuotame šalies vadovams ir Vyriausiosios lietuvių kalbos komisijos pirmininkei Daivai Vaišnienei, teigiama, jog tai būtų žalinga tautai ir valstybei.

Pareiškime pabrėžiama, jog, įteisinus nelietuviškus rašmenis asmens dokumentuose, būtų pažeistas Valstybinės lietuvių kalbos įstatymas ir įteisinta daugiakalbystė vienoje iš svarbiausių gyvenimo sričių, be to, būtų sukurtas precedentas daugiakalbystei plėsti ir kitose srityse. Tektų į lietuvių kalbos vartoseną įtraukti apie 150 naujų raidžių ir diakritinių ženklų, tai sukeltų visišką painiavą tiek tariant, tiek užrašant pavardes.