Pašto ženklų pristatyme skelbiama tokia informacija:
Liepsnotoji pelėda (Tyto alba) yra vienas paslaptingiausių Lietuvos paukščių, apipintas įvairiomis legendomis ir mitais. Tai itin retas sparnuotis, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Liepsnotosios pelėdos viršutinė kūno pusė gelsva, smulkiai dėmėta, o apatinė – morkinė, marga. Pelėda išsiskiria šviesiais širdies formos skruostais, linguojančiais judesiais, o paukščio galva labiau panaši į besivaipantį gyvūną, nei į paukštį. Liepsnotosios pelėdos mėgsta apsistoti ganyklose, nenupjautos žolės laukuose kalvotu reljefu, ten, kur didelė graužikų populiacija.
Veisimosi metu apsigyvena vienkiemiuose, senuose pastatuose, bokštuose. Minta pelėmis, pelėnais, kirstukais, svirpliais. Kartais pelėdos įsikuria kartu su žmonių auginamais veisliniais balandžiais. Liepsnotųjų pelėdų priešas gamtoje – akmeninė kiaunė. Ji nevengia apsilankyti apleistuose pastatuose, o surastus kiaušinius ar jauniklius sunaikina.
Žvirblinė pelėda (Glaucidium passerinum) labai reta, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Ji sveria apie 70 g ir yra mažiausia iš Lietuvoje aptinkamų pelėdų. Nugarinė pusė rusvai pilka. Ant galvos ir nugaros yra baltų taškelių.
Žvirblinė pelėda – sėsliai gyvenantis paukštis. Dažniausiai užeinama spygliuočių miškuose. Lizdui vietą pasirenka medžiuose, dirbtinai sukurtose ertmėse – genio uoksuose, varnėnų inkiluose, medžio drevėse. Didžiausią grėsmę žvirblinių pelėdų populiacijai kelia intensyvi miškų ūkio veikla, sanitariniai kirtimai, dėl kurių mažėja brandžių medžių.
