Likimo pokštas ir dveji namai

Šie metai Domui ir Danguolei prasidėjo išties su trenksmu. Buvęs vienu iš 5 pretendentų laimėti loterijoje naujutėlaitį įrengtą kotedžą būtent Domas ištraukė laimingąjį voką. Ant galvos krentant konfeti ir aidint žiūrovų plojimams tada, kaip jis sako, nutirpęs iš netikėtumo, jis tarė: „Bandysim kraustytis“ ir šių planų neatsisakė iki šiol.

Šiandien pora pasakoja vis dar tebegyvenantys tuoj po laimėjimo užplūdusioje euforijoje ir turintys dvejus namus, į kuriuos gera sugrįžti. Vienus – Viešvilėje, kitus – Vilniuje. „Ir dantų šepetukų, ir šlepečių, ir chalatų ar pižamų turime abiejuose butuose, nes ir Vilniuje, ir Viešvilėje jaučiamės kaip namie“, – pasakoja Danguolė.

Tvirto grafiko, kada kuriuose namuose būna, jiedu neturi – abu jau išėję į užtarnautą poilsį, tad gali planuoti laiką pagal nuotaiką: pasiilgę pažįstamų ir bičiulių traukia į Viešvilę, norėdami pailsėti ir skirti laiko sau, pasivaikščiojimams, renginiams – išsiruošia į Vilnių. Kaip patys prisipažįsta – daug į priekį neplanuoja, nusprendžia, ką nuveikti – taip ir padaro.

Sėslus gyvenimas palauks

Vasarą jiedu mėgsta keliauti po Lietuvą, rašoma pranešime spaudai. Neseniai aplankyti Biržai, Birštonas, o lankytinų objektų sąrašas dar ilgas. Kaip abu prisipažįsta, kad ir nedidelės jų pensijos, bet taupiai ir ūkiškai gyvendami jiedu susitaupo, tad ir po gimtinę pakeliauja, ir svetur išsiruošia. „Neišlaidaujame, sodybėlę turime, tad ir bulvę ar pomidorą užsiauginame. Vaikai jau dideli ir savarankiški, tad galime gyventi sau, savo malonumui“, – pasakoja Danguolė.

Kaip pora juokauja, jiedu sostinę dar tik jaukinasi, tad Viešvilėje kol kas praleidžia gerokai daugiau laiko – čia visa buitis ir mylimas keturkojis, kurį išvykdami patiki kaimynų globai. Gimtasis kraštas jiems labai brangus, tad pora aktyviai dalyvauja bendruomenės veikloje. Štai pernai abu nuoširdžiai triūsė prie Viešvilės lurdo įkūrimo darbų, šiemet jau ruošiasi tradicinei rugpjūtį vyksiančiai miestelio šventei, neaplenkia ir vykstančių kultūrinių renginių.

„Viešvilė – tikrai ypatingas kraštas, kurį verta aplankyti kiekvienam. Čia nuo seno puoselėjamos Mažosios Lietuvos tradicijos. Pavyzdžiui, mes geriame ne kavą, bet kafiją ir tai – tikras ritualas“, – apie gimtojo miestelio išskirtinumus pasakoja Danguolė.

Kraustytis į Vilnių? Kodėl gi ne!

Tad kas gi juos abu atviliojo į sostinę, kokie gi yra tie laimėti namai? „Prieš loterijos žaidimą žinojome, dėl ko važiuojame – laimėsime namus arba gausim paguodos prizą. Nekalbėjome apie kraustynes, bet laimėję pagalvojome: „kodėl gi ne?“. Tai – mums padovanota, todėl turime būti dėkingi ir džiaugtis“, – pasakoja Domas.

„Likimas mums padovanojo erdvų ir labai gražiai įrengtą butą su dviem miegamaisiais ir atskira drabužine. Man ypač patinka didelė bendra svetainės ir valgomojo erdvė – tokio išplanavimo namų mačiau Skandinavijoje. Tai skatina šeimas leisti laiką kartu ir neužsidaryti, neapriboja erdvių ir jų nesuskaido“, – apie kotedžą pasakojo Danguolė.

Juokaudama ji priduria, kad pagrindinis tikslas dabar – neprikaupti nebūtinų daiktų ir neužkrauti erdvių. „Čia viskas taip nauja, taip gražu, nieko nereikalingo, viskas tvarkinga. Labai norisi, kad taip ir būtų“, – priduria ji. Visai neseniai jiedu pasėjo žolę terasoje, juokauja, kad gal ateityje ir kokią prieskoninę žolelę ar pomidorą vazone užaugins.

Domas prisipažįsta, kad yra iš nagingų vyrų – ir automobilį paremontuoti, ir buityje elektrą ar santechniką patvarkyti jam – įkandama užduotis. Kaip juokauja Danguolė, „ant to kanto“ jis tikrai gabus ir meistrų į namus kviesti neprireikia. „Naujuose namuose dar neturėjau progos prie ko nors rankų pridėti – čia viskas nauja, įrengta ir veikia“, – juokauja Domas.

Ranka pasiekiama gamta, kultūra ir... žvejyba

„Gyventi čia – gera ir ramu. Kaimynystėje nuolat matome daug žaidžiančių vaikų, o juk jie – mūsų ateitis. Einame pasivaikščioti į pušyną, čia pat yra ne vienas ežeras, miškas. Išbandėme ir viešąjį transportą – keliavome į centrą, Bernardinų sodą, pasivaikščiojome senamiesčiu. Žiemą, ko gero, gyvensime Vilniuje. Tamsiuoju metų laiku čia tikrai daugiau galimybių gyventi įdomiai“, – pasakoja Danguolė.

Žvejoti mėgstantis Domas ypač džiaugiasi dėl apylinkėse esančių net kelių ežerų: „Dar nespėjau jų išbandyti, bet būtinai tai padarysiu. Gimtinėje mėgstu leisti laiką prie Nemuno, taip pailsiu“.

Jiedu džiaugiasi, kad likimas dovanojo kotedžą ne kur nors judriame Vilniaus mikrorajone, o ramioje ir gamtos supamoje Pilaitėje.

„Vilnius – mano jaunystės miestas, jaučiu jam daug sentimentų. Net kelias artimas jaunystės drauges čia turiu“, – pasakojo tokia likimo dovana besidžiaugianti Danguolė.

Viskas ir iš karto

Visgi, pripažįsta pašnekovai, jei tektų ieškoti būsto patiems – reikėtų gerokai pasukti galvą ir pasidomėti, kokie yra įvairių mikrorajonų pliusai ir minusai. Apie Pilaitę ir ypač „Karaliaučiaus slėnį“, kuriame ir yra laimėtas kotedžas, pora pasakoja nežinojusi visiškai nieko ir nuomonę susidarę tik apsilankę vietoje.

Ryžtinga pora nejautė jokio nerimo ir dėl laimėto būsto įrengimo – koks jis bus, ar patiks? Pasak Danguolės, jiedu greitai prisitaiko prie aplinkos, o prie tokios – jaukios ir santūrios – net pratintis nereikėjo.

„Įsivaizduoju, jei būtų reikėję butą įsirengti patiems – galvotume, dvejotume, gal ir naktimis nemiegotume svarstydami, ar tikrai viską gerai pasirinkome. O dar meistrai… Dabar gi viso to išvengėme ir galėjome džiaugtis viskuo iš karto, nereikėjo laukti, kol darys apdailą, gamins baldus“, – apie rūpesčius, kurių išvengė, svarsto Danguolė.

Paklausti apie atrastą sėkmės receptą Domas ir Danguolė patikina – jis labai paprastas: reikia tik tikėti, turėti kantrybės ir, žinoma, bandyti savo laimę.