Baigėte VGTU Transporto inžinerijos fakultetą, daugiau nei 20 metų dirbate „Girteka Logistics“. Atrodo, kad logistiką rinkotės labai kryptingai. O kaip yra iš tiesų?

Visada norėjau dirbti versle, patraukliai atrodė prekybinė veikla. Tad ir mano kelias ten, kur esu dabar, buvo nulemtas to, jog logistiką supratau kaip verslą. Pardavimai bei kuriami ekonominiai santykiai išlieka pagrindinis motyvas logistikoje likti ir toliau. O truputį pajuokaujant galima sakyti, kad man ir gražūs vilkikai labai patinka.

Su kokiais pagrindiniais iššūkiais susiduria vežėjai Lietuvoje ir pasaulyje?

Gyvename skaitmenizacijos eroje – siekiame didesnio veiklos efektyvumo tiek pervežant krovinius, tiek valdant pervežimus, tad diegiame naująsias technologijas. Pavyzdžiui, analizuodami sukauptus duomenis ir pasitelkdami besimokančias sistemas (angl. machine learning), galime tiksliau prognozuoti rinkos paklausos ir pasiūlos dinamiką bei optimizuoti maršrutus, kuriais vežame krovinius. Tai leidžia įmonei greičiau reaguoti į klientų poreikius bei efektyviau naudoti nuosavus resursus. Kad informacinių technologijų kompetencijos organizacijoje pasidarė itin svarbios, geriausiai įrodo tai, jog per 2018-uosius mūsų IT skyrius išaugo dvigubai ir planuoja šiemet augti dar du kartus.

Kaip šį sektorių keičia technologijos?

Labai įdomu stebėti, kaip patobulėjo vilkikai. Tikėtina, kad per kitus 5–7 metus Europoje jau pamatysime pirmuosius autonominius vilkikus. Taip pat reikšmingi pokyčiai vyksta dėl alternatyvių energijos šaltinių paieškos – įmonė šiuo metu testuoja vilkikus, varomus suskystintomis dujomis, taip pat pirmieji Europoje esame užsisakę elektrinį „Tesla“ vilkiką. Turime ieškoti inovatyvių sprendimų ir būti socialiai atsakingi, nes tai svarbu tiek mūsų klientams, tiek bendruomenei, tiek mums patiems.

Mano nuomone, didžiausias sektoriaus iššūkis yra susijęs ne su technologijomis, o su darbuotojais. Šiuo metu turime daugiau negu 11 tūkstančių vairuotojų bei 2 tūkstančius administracijos darbuotojų ir šie skaičiai tikrai ne galutiniai. Dėl visų jų pritraukimo ir išlaikymo rinkoje konkuruojame su Europos įmonėmis, tad stengiamės sukurti patrauklią darbo vietą. Pas mus dirba 20 skirtingų pilietybių žmonės. Tarptautiškumą geriausiai galima pajusti biuro virtuvėlėje per pietus, kai žmonės kalba itališkai, ispaniškai, prancūziškai ir kitomis Europos kalbomis. Džiaugiamės, kad juos traukia dinamiškas darbas logistikoje ir motyvuojantis atlygis.

Šiandien vadovaujate vienai didžiausių transporto ir logistikos kompanijų Europoje, turinčiai 14 tūkst. darbuotojų. Kokie sprendimai ir žingsniai lėmė sėkmę?

Iš tiesų mano istorija panaši į daugumos vadovų komandos narių, nes net 80 proc. dabartinių vadovų savo karjerą organizacijoje pradėjo kaip transporto ar komercijos vadybininkai. Pamažu užaugome į vadovus. Kalbant apie organizacijos sėkmę, vieno recepto neturime. Nuolat didėjant komandai ir plečiantis paslaugų profiliui, viena iš svarbiausių vadovų užduočių yra nepaliaujamo kompanijos augimo valdymas.

Mus smarkiai motyvuoja tai, kad atstovaujame Lietuvai ir visam jos transporto sektoriui – apie 98 proc. mūsų klientų yra užsienio kompanijos, tad esame vieni didžiausių paslaugų eksportuotojų Lietuvoje. Džiugu, kad per įmonės istoriją priėmėme daugiau teisingų negu neteisingų sprendimų ir užsitikrinome konkurencinį pranašumą. Turime aiškią struktūrą, tad subūrėme tvirtą vadovų komandą. Nuo 2014-ųjų diegiame LEAN vadybos sistemą, kuri stipriai prisidėjo prie mūsų augimo. Ganėtinai naujas ir labai sėkmingas žingsnis yra misija „We Care“, paremta vadyba, kurioje išskyrėme penkias interesų grupes – klientus, akcininkus, mūsų bendruomenę, bendradarbius ir partnerius. Galvojame ne tik apie augimą, bet ir apie efektyvumą, tad kiekvieno organizacijos komandos nario darbas orientuotas į vertės kūrimą šiose penkiose perspektyvose. Rezultatai rodo, kad mums sekasi – nuo 2008-ųjų organizacija per metus auga vidutiniškai 25 proc., vadinasi, kas trejus metus įmonė padvigubėja. Pastaraisiais metais augome po 30 proc. kasmet.

„Verslo žinių“ portalo skaitytojai 2018 m. Jus išrinko metų vadovu. Kokia Jūsų vadovavimo filosofija? Kokius tris pagrindinius principus išskirtumėte?

Laikausi nuostatos, kad kitus galima paveikti tik pačiam rodant gerą pavyzdį. Visų pirma, turiu būti reiklus pats sau, kad galėčiau reikalauti rezultato iš kitų. Taip pat išskirčiau ilgalaikės vizijos svarbą. Pavyzdžiui, mūsų įmonė turi viziją 2021-aisiais būti pirmąja Europoje organizacija, valdančia 10 tūkst. nuosavų vilkikų ir turinčia 20 tūkst. vairuotojų. Tai – rimtas tikslas ir mes jo kasdien siekiame.

Mūsų verslas – tai kelių verslų derinys. Tuo pačiu metu suvaldome ne tik tūkstančius vairuotojų ir vilkikų, bet ir tiesioginius pardavimus didžiausiems pasaulio gamintojams – tam reikalingi kitokie įgūdžiai. Sujungiame skirtingus įgūdžius ir tuo esame unikalūs, todėl svarbiausias mano kaip vadovo įrankis yra organizacijoje dirbanti komanda. Gautą apdovanojimą galėčiau drąsiai skirti kiekvienam mūsų darbuotojui. Aš pats jį suprantu ne tik kaip viešą kompanijos pripažinimą, bet ir kaip viso Lietuvos transporto sektoriaus įvertinimą.

Jei ne logistika, tai kas? Kokia kita sritis Jums yra įdomi, kas leidžia atitrūkti nuo darbų, pailsėti?

Dabar net sunku pagalvoti apie kokią nors kitą sritį, nes per daugiau negu 20 metų kone visiškai susitapatinau su transportu ir logistika. Tai labai dinamiška sritis, turbūt net 70 proc. mūsų vežamų krovinių yra brangūs arba greitai gendantys, čia negalima laukti – juk lašiša iš Norvegijos bet kurioje Europos vietoje esantį stalą turi pasiekti šviežia, o mandarinai iš Ispanijos atkeliauti į parduotuvių lentynas dar iki šv. Kalėdų. Suvaldyti procesus, komandą ir vilkikų parką – nemenkas iššūkis, tačiau man patinka tai, ką drauge su komanda kuriame, tad darbas man teikia malonumą.

Žmogus negali nuolat dirbti, tad stengiuosi rasti balansą tarp darbų ir laisvalaikio. Man svarbios tėčio pareigos – norisi, kad vaikai dažniau matytų tėtį namuose, juk jie auga daug greičiau, negu atrodo. Patinka kur nors keliauti su šeima, organizuojame išvykas tiek dviese, tiek keturiese, tiek su didesne kompanija. Prie hobių, padedančių atsipalaiduoti, priskirčiau jogą ir plaukimą, kartais mėgėjiškai paminu dviratį.

Ką patartumėte studentui, galvojančiam apie karjerą logistikoje? Kaip universitetas galėtų prisidėti prie jo sėkmės?

Mano nuomone, logistika yra viena perspektyviausių sričių Lietuvoje – čia yra visa reikalinga bazė ir perspektyvos tobulėti tiek asmeniškai, tiek drauge su pasirinkta įmone. Transporto ir logistikos bendrovėms dar reikia pasistengti, kad rinka suprastų, jog darbas šioje srityje – ne vien vilkiko vairavimas, tad darbo ieškantys jauni specialistai turėtų neskubėti atmesti logistikos sektoriaus kaip netinkamo.

Mes pradedame nuo savęs ir nuolat dalyvaujame VGTU organizuojamose „Karjeros dienose“, kad galėtume su studentais pasikalbėti tiesiogiai. Jiems visuomet esame atviri – organizuojame ekskursijas, kad pamatytų, kaip atrodo darbas logistikos srityje, taip pat dalijamės savo žiniomis specialiose paskaitose. Norėtųsi, kad universitetas ir toliau aktyviai vystytų bendradarbiavimą, kad studentai galėtų pamatyti tikrąją bet kurio sektoriaus situaciją, ugdytų savo kritinį mąstymą ir gebėjimus nukreiptų ten, kur jie tikrai bus reikalingi ir įvertinti.