„Dažnai susiduriame su situacija, kai pagalbos į nepriklausomus konsultantus ar institucijas kreipiasi žmonės, kurie jau sudarė rizikingas sutartis su bankais ir nebeturi galimybių jas nutraukti. Susidaro įspūdis, kad bankai nėra suinteresuoti šviesti savo klientus, nes tuomet gali sumažėti jų iš kreditavimo gaunamos pajamos. Todėl ypač svarbu įspėti bankų klientus, kad nepervertintų savo galimybių ir atsižvelgtų į riziką, jog savo įsipareigojimų bankui ateityje gali nepajėgti įvykdyti", – sako R. Paukštė.

P. Paukštės teigimu, nuo pat ekonominės krizės, kurios laikotarpiu dėl griežtų bankų sankcijų sužlugo ne vienas verslas, Lietuvoje nebuvo progos išsamiai aptarti, kaip reikėtų keisti bankinę sistemą, kad ji veiktų etiškai ir neštų maksimalią naudą klientams.

„Bankų ir klientų santykis Lietuvoje yra nelygiavertis. O dar blogiau yra tai, kad daugelis klientų nevertina bankų praktikos kritiškai, aklai naudojasi jų paslaugomis ir neieško būdų geriau apsaugoti savo interesus. Turime „perkrauti" bankų ir klientų santykį ir aiškiai įvardinti, kad bankai yra tokie patys paslaugų teikėjai, kaip viešbučiai, kirpyklos ar turizmo agentūros – tik tokiu būdu pasieksime, kad bankai labiau atsižvelgtų į savo klientų interesus", – sako LBKA vadovas Rūtenis Paukštė.

Anot R. Paukštės, Lietuvoje trūksta priemonių tiek fizinių, tiek verslo klientų interesams ginti. Taip pat jis atkreipia dėmesį, kad būtina šviesti visuomenę apie riziką, susijusią su bankinių paslaugų vartojimu ir ypač akcentuoja kreditavimo rinkos pavojus.

Projektas „Etiška bankininkystė – sąžiningus santykius kurkime kartu" finansuojamas Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO subsidijų schemos lėšomis.

Lietuvos bankų klientų asociacijos informacija