„Už“ balsavo 81 Seimo narys, nei susilaikiusiųjų, nei „prieš“ nebuvo.

„Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad sąvoka „ekonominė veikla“ suprantama kaip savo rizika plėtojama reguliari asmens veikla, kuri apima prekių pirkimą ar pardavimą, prekių gamybą, darbų atlikimą ar paslaugų teikimą kitiems asmenims ir kurią vykdant siekiama gauti pajamų“, - teigia įstatymo pakeitimo iniciatoriai.

Dokumentuose taip pat rašoma, kad dabar įstatyme įtvirtinta „ekonominės veiklos“ apibrėžtis neatitinka Europos Komisijos rekomendacijos, pagal kurią įmone laikomas bet koks ekonominę veiklą vykdantis subjektas, nepriklausomai nuo jo teisinio statuso.

Kaip teigiama įstatymo pakeitimo projekto aiškinamajame rašte, dabar įstatyme įtvirtintoje „ekonominės veiklos“ sąvokoje ši veikla suprantama kaip tokia, kuri yra vykdoma siekiant pelno arba individualios veiklos atveju – pajamų.

Įstatymo rengėjų teigimu, ne pelno siekiančių organizacijų (viešųjų įstaigų ir asociacijų) vykdoma veikla nepatenka į „ekonominės veiklos“ apibrėžtį, todėl jos pagal įstatymą nėra laikomos smulkiojo ir vidutinio verslo subjektais ir negali pasinaudoti valstybės parama. Dokumente teigiama, kad taip sudaromos nelygiavertės sąlygos skirtingą teisinę formą pasirinkusiems ūkio subjektams, veikiantiems toje pačioje rinkoje.

„Jei, pavyzdžiui, privačiųjų asmenų įsteigtas vaikų darželis ar mokykla, kurių juridinė forma – viešoji įstaiga, siektų gauti paskolą ir investuoti į mokymo ar ugdymo infrastruktūrą, ji negalėtų nei pasinaudoti valstybės garantija, kurią suteikia uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“, nei paskolų palūkanų kompensavimu, nes, nors pagal darbuotojų skaičių ir finansinius duomenis ji galėtų būti smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektas, ji nebus priskirtina SVV subjektui dėl savo teisinės formos“, - rašoma dokumente.