Vardų su lietuviškais rašmenimis registravimo pradžios tikslus laikas buvo skelbiamas iš anksto, nes pirmomis valandomis tikėtasi paraiškų antplūdžio. Pavėlavęs pageidaujamą vardą gali rasti jau užregistruotą. Štai keletas interneto adresų, turinčių tokius vardus: klausimėlis.lt, pėda.lt, ulevičius.lt, užuolaidos.lt, viešbutis.lt, žalgiris.lt, žinios.lt.

Atsiradus internetui adresuose buvo galima vartoti tik 26 anglų kalbos abėcėlės raides. Dėl to kildavo nepatogumų kitų kalbų svetainių kūrėjams ir lankytojams, nes jų adresuose nebuvo galima parašyti daugelio įstaigų pavadinimų, asmenvardžių, kitų reikalingų žodžių. Todėl buvo ieškoma būdų adresus internacionalizuoti, t. y. sudaryti galimybę juos rašyti bet kuria kalba. Pirmiausia imta tvarkyti antrojo lygio interneto sričių vardus, t. y. tuos kurie eina prieš aukščiausiojo lygio srities vardą, pavyzdžiui, vardas ačiū adrese ačiū.lt.

Š. m. sausio 1 d. srityje lt buvo 1587 registruoti vardai, turintys savitųjų lietuvių kalbos abėcėlės raidžių, tai sudaro apie 0,99 proc. visų srityje lt registruotų vardų.

Lietuviškų vardų registravimo geografija palaipsniui plėtėsi ir į kitas interneto sritis: eu (pvz., klaipėda.eu), info (pvz., šaltiniai.info), net, org ir kt.

Visas lietuvių kalbos abėcėlės raides galima vartoti ir kitoje internetinio adreso dalyje, einančioje po pasvirojo brūkšnio. Ši adresų dalis pavyzdingai tvarkoma internetinėse enciklopedijose. Keletas pavyzdžių:

lt.wikipedia.org/wiki/Stelmužės_ąžuolas
lietuvai.lt/wiki/Žemaičiai
lt.wiktionary.org/wiki/žemė
lt.wikiquote.org/wiki/Žodis

Abi internetinio adreso dalys yra viešieji užrašai internetinėje erdvėje. Įprasta, kad privalu gyvenviečių ir gatvių pavadinimus rašyti lietuviškai ir taisyklingai. Virtualioji erdvė jau tapo mūsų gyvenimo dalimi, tačiau jos pavadinimai dar ne visada būna lietuviški ir taisyklingi.. Laikas įprasti taisyklingai lietuviškai vadinti ir virtualiąsias „gyvenvietes", „gatves".

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos informacija