„Panoramos“ kalbintas žvejys panevėžietis Valentinas Morkūnas sako prie vandens telkinių ir rudenį praleidžiantis daug laiko, o vasarą su meškere išvis nesiskiriantis.

„Anksti rytą atvažiuoju – kokiu būdu užsiregistruoti? Juk neiks nežino, kada galėsi atvažiuoti, o šeštadienį sekmadienį, kai daugiausia žvejojama, nėra kur gauti leidimų“, – skundėsi žvejys V. Morkūnas.

Žvejų mėgėjų Lietuvoje apie 200 tūkst., tačiau pernai leidimų įsigyta tik apie 75 tūkst. – neatmetama, kad dalis žvejoja nelegaliai. Patvirtinus naują elektroninių leidimų išdavimo tvarką, žvejams gyvenimas palengvėtų – pakaktų susimokėti internetu arba mobiliuoju telefonu. Leidimai, kaip siūloma, kainuotų brangiau – vietoje vienuolikos – penkiasdešimt litų per metus.

Įstatymo pataisą siūlantis parlamentaras Andrius Burba sako, kad būtų palikta ir galimybė žvejo bilietą įsigyta „senuoju“ būdu: sumokant banke, o kvitą nunešus į atitinkamą tarnybą, gauti pažymėjimą.

Teigiama, kad jei žvejai pirktų daugiau leidimų, atsirastų daugiau lėšų, kurios būtų skirtos žuvų apsaugai ir vandens telkiniams įžuvinti.

„Praktiškai jau 20 metų nė vienas litas iš tų leidimų, už kuriuos susimoka žvejai yra neskiriamas žuvivaisai. Mes šią klaidą norime ištaisyti, ir tuos pinigėlius, kurios žvejai sumokės už leidimus , skirti specialiajai programai“, – sako parlamentaras A. Burba.

Žūklės parduotuvės, dabar nusiperkančios leidimus savo vardu ir perpardavinėjančios žvejams pagal   siūlomą įstatymo pataisą to daryti negalėtų. Dabar už tarpininkavimą joms atitenkanti suma sudaro beveik pusę metinio žvejybos leidimo kainos.

Vaikai iki šešiolikos metų, pensininkai ir neįgalieji galės žvejoti nemokamai, išskyrus privačius vandens telkinius.

Mėgėjiškos žūklės įstatymo pataisos seimui svarstyti bus pateiktos gruodžio pradžioje. Jas priėmus tikimasi, kad elektroninė leidimų žvejoti sistema pradės veikti jau kitų metų kovą.

Zina Paškevičienė
LTV „Panorama“
www.lvcom.eu