„Atvažiavome plačiajai publikai pristatyti, kad mūsų šalyje dar yra tokių arklių. Lietuvos sunkiųjų veislės arkliai – įspūdingiausi tarp lietuviškų veislių. Nors juos sudėtinga laikyti, nenorime, kad ši veislė išnyktų", - sakė vienas renginio iniciatorių, dešimt sunkiųjų arklių auginantis Tadeuš Voronovič iš Prūdiškių. Šiuos arklius sudėtinga auginti ne dėl to, kad jie yra išrankūs, bet palyginti su kitais arkliais jiems reikia kur kas daugiau pašaro ir darbo.
Lietuvos sunkiųjų arklių veislės, kaip nykstančios senosios Lietuvos naminių gyvūnų veislės, augintojus remia Europos Sąjunga. Kaip teogė T. Voronovič, už vieną arklį jis gauna 659 litus. Tačiau patikina, kad šiuos gyvūnus augina ne dėl pinigų, nes iš to neįmanoma užsidirbti, o vien dėl meilės arkliams. „Tai – mano aistra. Žinoma, norėtųsi, kad ji nebūtų nuostolinga, tačiau kol kas užsidirbti iš to neįmanoma. Bet ne pinigai esmė. Jei nemylėčiau arklių, jų nelaikyčiau", - sako ponas Tadeuš. Kaip pats pabrėžia, meilė arkliams – tai liga. „Kaip man sakė vienas senas patyręs arklininkas, - kai turi vieną arklį, norėsi nusipirksi antrą. Kai turi du, norėsi trečio ..." - juokavo pašnekovas. Kartu su kitu žirgų mylėtoju, Pavelu Vasiljevu iš Parudaminio, kurio arklidėje irgi 10 Lietuvos sunkiųjų veislės arklių, priklauso Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijai. Beje, būtent dėl šios organizacijos Lietuvoje pavyko išsaugoti šią veislę.
„Vilniaus rajone yra maždaug 25 veisliniai Lietuvos sunkieji arkliai. Jų auginimu, be manęs ir Tadeušo, užsiima ir kelis arklius turintis Alfredas Sakalauskas", - sako Vasiljevas ir teigia, kasmetinis augintojų susitikimas Rudaminoje - puiki proga parodyti, kad mūsų laikais dar yra arklių ir jie dar kai kam reikalingi.
„Šiemet yra linksmiau. Žmonės noriai ateina, klausia, važinėjasi brička. Pernai pastovėjome ir išvažiavome", - sakė ponas Tadeuš. Kitais metais planuojame suorganizuoti didesnį renginį, pavyzdžiui, arklidėje, kad žmonės galėtų pamatyti daugiau arklių.
Lietuvos sunkieji – viena šaltakraujų arklių veislių. Ši veislė buvo išvesta XIX a. pabaigoje sukryžminus stiprų žemaituką su dviem skandinaviškomis veislėmis. Gautas stiprus ir didelis darbinis arklys darbui žemės ūkyje. Lietuvos sunkiųjų šaltakraujų arklių veislė buvo užregistruota 1963 metais.
„Šiuo metu šie arkliai labiau skirti pramogoms, žmonėms, parodoms nei sunkiam darbui ūkyje", - sakė į Rudaminoje vykusį susitikimą atvykęs Andrius Griežė, kuris Valkininkuose (Varėnos rajone) augina 33 Lietuvos sunkiuosius arklius.
Šios veislės kumelė kainuoja apie 5 tūkst. litų. Eržilai yra brangesni. „Geras eržilas gali kainuoti net 30 tūkst. litų. Kiek žinau, vienas egzempliorius buvo parduotas už rekordinę 35 tūkst. litų sumą", - pasakojo ponas Tadeuš ir priminė, kad pastaruoju metu labiau populiarinami yra žemaitukai, tačiau juk Lietuvos sunkieji niekuo ne prastesni - jie irgi yra mūsų šalies paveldas. Ponas Andrius kiek apgailestauja, kad Lietuvos augintojai už senų veislių auginimą gauna mažesnę paramą nei, pavyzdžiui, lenkų augintojai, gaunantys, kaip teigia, po 400 eurų už lenkiškų veislių puoselėjimą.
Šiuo metu daugiausia Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų, kaip sakė ponas Griežė, yra Biržų rajone, Alytaus apskrityje. Vis daugiau šių arklių atsiranda Šalčininkų, Trakų ir Vilniaus rajonuose, tik pridūrė, kad kadaise Vilniaus rajone ši veislė nebuvo populiari, o labiau buvo paplitusi sunkaus dirvožemio teritorijose, pvz., Suvalkijoje. „Šios veislės arkliai suėda beveik tris kartus daugiau pašarų nei kiti, atitinkamai daugiau duoda trąšų. Jiems taip pat reikia daugiau išlaidų ir darbo, tačiau juos mylinčių ir puoselėjančių žmonių dėka šie arkliai neišnyko", - pasidžiaugė augintojas iš Valkininkų.
Ivona Klimaševska
