E. Tamašauskas teigė, jog po kiekvieno atvejo, kai gaisre žūsta žmogus, priešgaisrinės priežiūros inspektoriai nuo nelaimės vietos kilometro spinduliu apeina visus žuvusiojo kaimynus, pakalba su jais apie gaisro priežastis ir paragina juos savo namus susitvarkyti taip, kad jie būtų saugūs. Po gaisro mieste, kuriame žuvo žmogus, pareigūnai 300 m spinduliu aplanko gyventojus.
Šiemet kiekvienas priešgaisrinės priežiūros pareigūnas yra įsipareigojęs aplankyti 60 gyventojų būstų, praneša policija. Daugiausia dėmesio skiriama Vilniaus rajono gyventojams, tačiau nepamirštami ir miestiečiai. Balandžio 4 d. valdybos inspektoriai apsilankė Justiniškių, Pilaitės, Viršuliškių mikrorajonuose, Savanorių prospekte, Naugarduko gatvėje ir kt. Iš viso jie patikrino 224 butus.
Pareigūnus nustebino Justiniškių gyventojai. „Patikrinome 27 butus, 90 proc. jų radome įrengtus dūmų detektorius. Duris dažniausiai atverdavo apie 50 metų turintys gyventojai“, – sakė Pilaitėje su kolege Roberta Aliuškevičiūte vaikščiojęs vyresnysis inspektorius Marius Aitmanavičius. Inspektoriai vaikšto po du, nes kartais kyla ir konfliktinių situacijų. O lankant gyventojus kaimuose, neretai ir šunys užpuola, pasitaiko, kad šeimininkas pareigūnus ir su kirviu pavaiko...
Pasak vyriausiojo specialisto Aido Klimo, kuris lankė Naugarduko gatvės gyventojus, pusė jų turėjo dūmų detektorius. „Įsigiję detektorius turi jau daugelis, bet vieni juos ne ten, kur reikia, pasikabinę, pavyzdžiui, virtuvėje, kiti iš viso nežino, kur kabinti, buvo ir tokių, kurie apie šiuos prietaisus net girdėję nebuvo. Tačiau pažanga didelė: pernai pareigūnai tikrindami Naugarduko gatvę tik 10-15 proc. būstų juos rado, o dabar juos turi jau pusė gyventojų“, – sakė jis.
Vyriausiasis specialistas Virgilijus Dansevičius Viršuliškėse aplankė du dvylikaaukščius: „Kiekviename name patikrinome po 20 butų. Duris mums dažniausiai atverdavo garbaus amžiaus žmonės. Dūmų detektorius nedaug kas iš jų įsirengę, jų radome tik 20 proc. Buvo ir tokių, kurie net ir nežada jų pirkti.“
Pareigūnai teigė, jog gyventojai sunkiai juos įsileidžia, kartais prašo parodyti pažymėjimą. Ypač svetimų bijo senyvo amžiaus žmonės. „Blogiausia, kad žmonės prigąsdinti baudomis, nors iš tikrųjų pareigūnai ateina tik patarti gyventojams. Kiti nenori detektorių, nes mano, jog galbūt teks vedžioti laidus, nežino, kur galima jį nusipirkti“, – sakė inspektoriai.
„Net kaimo parduotuvėje teko matyti parduodamų detektorių, – sakė M. Aitmanavičius. – Tačiau kaimo gyventojai nenori jų įsirengti greičiausiai todėl, kad jie pradeda pypsėti užkūrus krosnį ir pasklidus dūmams arba rūkant. Kurie turi šiuos prietaisus, sako, jog jie reikalingi, nes gali išgelbėti gyvybę, o kurie neturi – tiems ir nereikia.“
Socialinius būstus autonominiais dūmų detektoriais aprūpina savivaldybės, tačiau ne visur juos įrengia. Tai padaryti reikia patiems gyventojams. „Vilniaus rajone, Paberžėje, savivaldybės darbuotojai įrengė detektorių name, kuriame gyvena šeima su 9 vaikais, o jie jį nuėmė ir pardavė. O netrukus kilo gaisras. Laimei, jis didelės žalos nepadarė. Stebina toks žmonių neatsakingumas. Yra ir kitokių pavyzdžių. Neseniai Rukainių kaime, gyvenamojo namo katilinėje, kilo gaisras. Ten užsidegė malkos ir sendaikčiai, o žmonės tuo metu miegojo. Tačiau juos prižadino dūmų detektoriaus signalas. Buvo ne tik išgelbėtos gyvybės, bet ir gyventojų turtas“, – sakė M. Aitmanavičiaus.
Lankydami gyventojus, priešgaisrinės priežiūros pareigūnai nepamiršta juos įspėti ir dėl žolės deginimo. Pamatę išdegusį plotą, beldžiasi į artimiausių namų duris, tačiau kaltininkus surasti sunku, nes kol nepagauni už rankos, nenubausi. Dabar į pagalbą jie ketina pasitelkti ir bepiločius orlaivius – dronus. „Tikimės, kad šita priemonė bus veiksmingesnė gaudant žolės padegėjus“, – sakė jie.