„Prieš siųsdami elektroninį laišką jį galime perskaityti nors ir 10 kartų, kad visiškai įsitikintume, jog nepalikome klaidų. Darbo pokalbyje visa ši pagalba tampa neprieinama. Patekęs į organizacijos biurą – svetimą teritoriją – dažniausiai palieki savo komforto zoną. Kita kultūra, prie kurios teks prisitaikyti, kiti kasdien vartojami terminai, kuriuos teks išmokti. Natūralu, kad tokia patirtis kelia nemažai streso“, – sako G. Čeledinaitė. Specialistė atkreipia dėmesį, kad pasiruošimas ir nusiteikimas tam, kas lauks darbo pokalbio metu, gali sumažinti jaudulį ir padėti jaustis drąsiau.
Pasak jos, yra klausimų, kurie universaliai naudojami visuose darbo pokalbiuose bet kurioje srityje. „Gerai juos žinoti, kad nebūtum užkluptas netikėtai, verta iš anksto skirti keletą minučių apgalvoti, ką atsakytum to paklaustas“, – atkreipia dėmesį VGTU karjeros konsultantė ir apžvelgia 5 iš pačių populiariausių:
1. PAPASAKOKITE APIE SAVE
Šio klausimo tikslas yra įvertinti, kaip kandidatas save mato ir vertina kaip asmenybę, kas jam svarbu, kuo jis domisi, kas būtų jo stipriausi motyvacijos šaltiniai darbe. Ši informacija padeda susidaryti papildomą vaizdą, kaip sklandžiai kandidatas geba dėstyti mintis, ar tiks prie jau suformuotos komandos, kaip elgsis darbe, koks bus jo darbo stilius. Atsakant į šį klausimą siūlyčiau trumpai apibūdinti save kaip asmenybę (koks esi), labai trumpai papasakoti apie savo karjeros kelią ir pomėgius. Šis klausimas dažniausiai užduodamas pradedant pokalbį, jis leidžia kandidatui pasijausti išgirstam, padėti atsipalaiduoti – atsakant į jį nereikėtų išsiplėsti.
2. KOKIE JŪSŲ KARJEROS TIKSLAI? (ARBA KUR SAVE MATOTE PO DEŠIMTIES METŲ)
Šiuo klausimu darbdavys nori sužinoti kandidato siekius ir ambicijas. Verta juos apgalvoti prieš einant į darbo pokalbį, išsigryninti savo dabartinius tikslus ir lūkesčius. Nereikėtų pernelyg akcentuoti finansinio aspekto ar teigti, kad save po metų įsivaizduojate vadovaujančioje pozicijoje. Tačiau jei, pavyzdžiui, siekiai būtent tokie, tai galima įvardinti subtiliai: paminėti, kad su šia įmone norite augti, tobulėti, semtis patirties ir pats dėsite pastangas ir investuosite į save, kad įmonė gautų naudą, o jūs – galimybę kilti karjeros laipteliais.
3. KĄ VEIKTUMĖTE, JEI JUMS NEREIKĖTŲ PINIGŲ?
Dažnai sunkiau atsakyti į klausimus, susijusius su bendrąja motyvacija, o ne konkrečia pozicija. Atsakydami į šį ar panašius klausimus, pagalvokite, kaip galėtumėte pagrįsti, kad ši darbo vieta atitinka jūsų vertybes, kaip galėtumėte joje save realizuoti. Atsakant į platesnius klausimus verta pasitelkti konkrečius pavydžius, situacijas iš ankstesnio darbo ar praktikos vietos, kuomet, pavyzdžiui, jautėte didelį pasitenkinimą („prisimenu situaciją, kai..“). Konkrečių situacijų įvardinimas darbo pokalbio metu prideda asmeniškumo bei padeda pamatyti jūsų mąstymo eigą – dažnai darbo pokalbio metu to ir siekiama.
4. KAIP JUS APIBŪDINTŲ KOLEGOS/KURSO DRAUGAI?
Žmonėms dažnai sunku į save patį pažvelgti kitų akimis, bet šis klausimas gali nemažai atskleisti apie jūsų asmenybę, dėmesingumą kitiems. Kad atsakytumėte, turite įsijausti į kito būseną – tai parodo empatijos lygį. Čia verta atskleisti tiek savo teigiamas savybes, tiek ir išsakyti šiek tiek konstruktyvios kritikos. Atsakant reikėtų remtis konkrečiais pavyzdžiais: komandinio darbo situacija, bendromis veiklomis ar pan.
5. KOKIE JŪSŲ ATLYGINIMO LŪKESČIAI?
Pagrindinis patarimas – turėti paruoštą atsakymą į šį klausimą ir būti pasiruošus jį pagrįsti. Jūsų nurodoma suma nebūtinai turi būti tiksli ar galutinė, tačiau darbdaviui labai svarbu gauti atsakymą. Gali būti pateiktas papildomas klausimas – kodėl būtent tokia suma, kodėl ne didesnė? Logiškiausias pagrindimas tam – palyginimas su dabartiniu ar paskutiniu gautu atlygiu arba asmeniniu biudžetu. Taip pat būtina pasidomėti vidutiniais atlyginimai rinkoje. Kartais atlyginimus galima rasti įvardintus internete, tačiau neretai patikimesnis būdas – paieškoti pažįstamų, jau dirbančių jus dominančioje srityje ir paklausti jų.
Per mažas pageidaujamas atlyginimas gali sukelti abejonių dėl kandidato kompetencijų. Pasilikus nors nedidelį rezervą deryboms, jei jūsų patirtis bus tinkama, kartu su įmonės atstovu galėsite atrasti abiem tinkamą kompromisą. Dauguma įmonių nustato kiek mažesnį atlyginimą bandomojo laikotarpio metu ir didesnį – po jo, todėl nepamirškite susitarti ir dėl to.
Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad dažniausiai darbo pokalbis baigiamas pasidomint, ar kandidatas turi klausimų įmonės atstovams. Čia suteikiama erdvė pasireikšti ir dar kartą atskleisti gebėjimą vystyti pokalbį bei parodyti savo motyvus. Apgalvokite iš anksto, kas jus nuoširdžiai domina, bet tuo pačiu pasistenkite įvertinti, ką sugalvoti klausimai sako apie jus. Nesikartokite ir neklauskite apie tai, kas buvo aptarta, bet drąsiai domėkitės darbo sąlygomis, įmonės tikslais, planais, lūkesčiais naujam darbuotojui, tobulėjimo galimybėmis. Kartais norėdami gauti darbą taip susikoncentruojame į jį ir į darbdavio norus, kad pamirštame savuosius, o juk darbo pokalbio metu ne tik darbdavys renkasi darbuotoją, bet ir atvirkščiai.
Kad darbo paieškos būtų sėkmingos, reikia tinkamai joms pasiruošti, rašoma pranešime spaudai. Kovo mėnesį VGTU prasideda didžiausias ir ilgiausiai trunkantis universiteto renginys „Karjeros dienos 2019“, jo metu kovo 1–31 vyks atviros paskaitos, o kovo 14 d. visi Vilniaus studentai kviečiami į didžiausią kontaktų mugę sostinėje, kurioje susiburs daugiau nei 100 organizacijų.
