Vietovės herbui pritarė Lietuvos heraldikos komisija, specialiu dekretu pernai patvirtino šalies prezidentė, o pirmą kartą oficialiai jis buvo pristatytas š. m. sausio 29 d. per Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdį. Sekmadienį, kovo 2 d., herbas ir vėliava buvo perduoti seniūnijos gyventojams.

Mickūnų diena

Šia proga mickūniečiai surengė miestelio šventę, kurios metu vyko iškilmingas koncertas ir Kaziuko mugė. Iškilmės prasidėjo šv. Mišiomis vietos bažnyčioje. Skambant Naujosios Vilnios muzikos mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestro „DoMinO“ fanfaroms, harceriai įnešė herbą ir vėliavą, prie jos pamaldų metu stovėjo garbės sargyboje. Per šv. Mišias kunigas klebonas pabrėžė, kad gauti heraldikos simboliai įpareigoja seniūnijos gyventojus daryti aplink save gera. Taip jau susiklostė, kad pirmas mėnesio sekmadienis Mickūnų parapijoje yra skiriamas maldoms už Tėvynę, todėl per pamaldas tikintieji patikėjo Apvaizdai tiek savo mažąją tėvynę, tiek visą Lietuvą, kartu vietos ir šalies valdžią.

Po pamaldų Mickūnų bendruomenės namuose vyko oficiali Mickūnų herbo ir vėliavos pristatymo dalis. Rajono merė Marija Rekst sveikindama mickūniškius pabrėžė šio įvykio reikšmę ir sakė esanti patenkinta, kad Mickūnuose gyvena aktyvūs žmonės, kurie kuria istoriją ateities kartoms.

„Šiandieninės iškilmės yra labai svarbios tiek šiai gyvenvietei, tieji visai Lietuvai. Norėčiau palinkėti ateities kartoms, kad savo veikla ir darbu gausintų Mickūnams nusipelniusių žmonių gretas neapsiribodami vien trimis žvaigždėmis“, - sakė rajono merė linkėdama, kad herbe pavaizduoti simboliai – trys auksinės žvaigždės – įkvėptų seniūnijos bendruomenę geriems darbams ir vienų kitiems pagarbai.

Išskirtinis bruožas

Pasidalyti su mickūniečiais jų džiaugsmu į šventę atvyko Lietuvos susisiekimo viceministras Vladyslav Kondratovič, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narė Teresa Dzemeško, Vilniaus rajono vietos veiklos grupės pirmininkė Violeta Jankauskienė, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir turizmo skyriaus vedėjas Edmund Šot ir kaimynės Lavoriškių seniūnijos seniūnas Juzef Šatkevič. Svečiai sveikindami mickūniečius su gražia švente pabrėždavo istorinę įvyko reikšmę. Kaip patikino susisiekimo viceministras V. Kondratovič, herbas ir vėliava išskiria Mickūnus iš kitų Vilniaus rajono vietovių. Mat rajone tik penkios vietovės turi savo heraldikos simbolius (be Mickūnų – dar Nemenčinė, Maišiagala ir Šumskas. Neseniai buvo patvirtintas Paberžės herbas – aut.).

Sekmadieninė šventė – koncertas, Kaziuko mugė ir vietos Užgavėnių šventė – buvo surengtos tarpininkaujant Vilniaus rajono vietos veiklos grupei pagal Europos Sąjungos programą „Leader“. Tai – ne vienintelis Mickūnų seniūnijos įgyvendinamas projektas. Anksčiau pagal minėtą programą miestelyje atidaryti Mickūnų bendruomenės namai. Anot Vilniaus rajono vietos veiklos grupės pirmininkės V. Jankauskienė, ES projektų įgyvendinimas yra įmanomas dėl dalyvavimo Vilniaus rajono savivaldybės, kuri skiria projektams dalinį finansavimą ir remia visas gyventojų iniciatyvas. Už herbą ir vėliavą, kurie per sekmadienio iškilmes buvo perduoti mickūniečiams, apmokėjo Vilniaus rajono savivaldybė.

Didesnis miestelio rangas

Seniūnijos seniūnė Renata Mickevič pristatė gyvenvietės istoriją. Papasakojo, kaip vyko herbo kūrimo darbai. „Nuo vaikystės mane lydėjo įsitikinimas, kad herbas pakelia vietovės statusą. Todėl pradėjusi dirbti Mickūnų seniūnijoje nutariau išsiaiškinti situaciją ir parūpinti Mickūnams herbus“, - pasakojo ponia Renata pabrėždama, kad kuriant herbą dirbo visas kolektyvas žmonių. Pasidžiaugė, kad herbo autorius dailininkas Arvydas Každailis pajuto, kas labiausiai rūpi miestelio gyventojams ir per simbolius atspindėjo Mickūnų dvasią. Herbinio skydo mėlyname lauke vaizduojama sidabrinė giliai banguojanti „M“ raidės formos juostelė ir trys auksinės septyniakampės žvaigždės, viena virš juostelės, dvi – po ja.

Skydo lauko mėlyna spalva simbolizuoja ne tik švarią ir gražią gamtą, bet ir išmintį. Sidabrinė banguota juostelė vaizduoja pro Mickūnus tekančią vingiuotą Vilnią. Trys auksinės žvaigždės – trys garsios Vilniaus universiteto asmenybės, susijusios su Mickūnais. Tai - medicinos profesorius Augustas Liudvikas Bekiu, poetas Juljšas Slovackis ir gydytojas bei rašytoja Stanislavas Moravskis.

„Ilgai svarstėme, kokius miestelio simbolius pavaizduoti herbe. Galvojome apie Batoro kelią, geležinkelį, bažnyčią. Galiausiai apsistojome ties žmonėmis, kurie savo darbais atnešė šlovę visai Tėvynei. Mums – jų palikuonims – tai sektinas pavyzdys“, - aiškino seniūnė pabrėždama, kad jaunimą Mickūnų herbas įkvėps pažinti šias iškilias asmenybes. Anot parapijos klebono kun. R. Macidulsko, herbas yra universalus, nes mėlyna spalva ir raidė M – tai Marijos simboliai, o juk Mickūnų parapijos globėja yra Dievo Motina.

Kur mugė, ten ir dainos

Skambi muzika, mugės šurmulys, blynų ir žirnienės vaišės – visai tai sukūrė Užgavėnių linksmybių dvasią. Daugiausia plojimų per koncertą sulaukė jauniausi Mickūnų bendruomenės atstovai – lenkų ir lietuvių vaikų darželių-lopšelių auklėtiniai. Koncerto metu pasirodė ir Mickūnų vidurinės mokyklos mokiniai dalyvaujantys ansamblyje „Truskaweczka“, jaunimas iš kolektyvo „Niwa“. Koncertavo ir ansambliai iš kaimyninių vietovių: „Przyjaciele“ iš Galgų, šokių kolektyvas „Duet“ iš Naujosios Vilnios kultūros centro ir Naujosios Vilnios muzikos mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestras „DoMinO“, iš Kalvelių atvyko kolektyvai „Przyjaciółki”, „Melodia” ir „Cantate”. Jaunimas iš kolektyvo „Cantate“ atliko moderniai aranžuotą Marijos Konopnickos poeziją. Estradinis poezijos kūrinių atlikimas patiko publikai, jie negailėjo artistams plojimų.

Per Kaziuko mugę – ko tik širdis geidžia

Prie Mickūnų bendruomenės namų vyko mugė. Kaip paaiškėjo, Mickūnų seniūnijoje netrūksta amatininkų ir tautodailininkų. Irena Pukšto ir Justina Kibort – motina ir dukra – pardavinėjo verbas, Alicija ir Olegas Jermakai – savo pačių suspaustus sūrius, Renata Baliukevič – linines sukneles, o popierinių krepšelių Velykų margučiams galima buvo įsigyti iš Tatjanos ir Miroslavos Gerfolweden. Nijolia Franckevič ir jos sesuo Alina Pukienė prekiavo saldumynais ir nėriniais. Naminių kepinių mėgėjai iš seserų Dianos ir Lilijos pirko sausainių, spurgų ir žagarėlių. O pačios keptus mielinius pyragus ir bandeles pardavinėjo Paulina Balcevič, jai padėjo anūkės Olivija ir Adriana. Į Kaziuko mugę atvyko pardavėjų ir iš kitų Vilniaus krašto regionų. Olga Kunicka atvežė verbų iš Kriaučiūnų, o prie Ryšardo Malečo prekystalio su medine bižuterija rinkosi daugiausia dailiosios lyties atstovės.

Pripažinimo žodžių nusipelnė Mickūnų seniūnijos šeimininkės, kurios kiaurą dieną praleido „virtuvėje“. Valentina Romanovskaja, Danuta Pilat, Danuta Černiavska nepaliaudamos kepė blynus, o Lilija Lavrynovič, Tatjana Makovska ir Viktor Jankovski vaišino žirniene ir arbata iš lauko virtuvės.

Kaip teigė Mickūnų gyventojai, turėti savo herbą ir vėliavą – tai garbė, tačiau kartu ir įsipareigojimas deramai elgtis, rūpintis savo mažąja tėvyne ir gerbti savo kasdien sutinkamus artimus.

Teresa Vorobej

Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Mickūnai buvo paminėti XV amžiuje. Gyvenvietė tada priklausė Vilniaus kapitulai. XIX a. Mickūnus įsigijo Vilniaus universiteto medicinos profesorius Augustas Liudvikas Bekiu, Juljušo Slovackio patėvis. Čia gimė gydytojas, rašytojas, atsiminimų autorius, Filaretų ir filomatų draugijos narys Stanislav Moravski.