Kas antras jaunas žmogus mano, jog žiniasklaidos skleidžiama informacija ir šalies vykdoma politika daro didžiausią įtaką jų bendraamžių nesąžiningam elgesiui, rašoma pranešime spaudai.
Reprezentatyvią 16–29 metų amžiaus gyventojų apklausą „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Viseo“. Apklausos telefonu būdu buvo apklausta 700 jaunų žmonių, apklausa atlikta rugsėjo 19 – spalio 7 d.
Lietuvos jaunimo manymu, nesąžiningas elgesys labiausiai paplitęs mokyklose (47 proc.), gimnazijose (42 proc.) ir universitetuose (38 proc.). Deja, jauni žmonės nesulaukia suaugusiųjų pagalbos kovoje su nesąžiningumu.
Dažniausiai kelią nesąžiningam elgesiui bando užkirsti jie patys (86 proc.), kiti mokiniai (83 proc.) ar kiti studentai (68 proc.). Mokyklų ir aukštųjų mokyklų administracijos, mokytojai ir dėstytojai, pasak apklaustųjų, tai daro daug rečiau.
Jauni žmonės dažniausiai reaguoja į nesąžiningą elgesį duodami pastabas (55 proc.) arba bandydami sugėdinti nesąžiningai besielgiantį žmogų (20 proc.). 16 proc. nesiima jokių veiksmų, nes mano, kad susilauks neigiamų pasekmių (27 proc.), arba dėl to, kad tai nėra jų reikalas (27 proc.).
Mokykloje didžiausiai daugumai jaunų žmonių teko nusirašinėti nuo kito mokinio (88 proc.), duoti nusirašyti (87 proc.) ir naudotis paruoštukais (79 proc.). Studijų metu jų patirtis nesikeičia – 72 proc. davė nusirašyti, 69 proc. naudojosi paruoštukais, 60 proc. nusirašinėjo nuo kito studento.
Kasdieniame gyvenime net 76 proc. jaunų žmonių teko atsilyginti paslauga už paslaugą.
Šeima (76 proc.) ir draugai (69 proc.) turi daugiausiai įtakos jaunų žmonių sąžiningam elgesiui. Svarbiausios jaunimo vertybės yra darni šeima (99 proc.), sąžiningumas (97 proc.) ir aukštasis išsilavinimas (91 proc.).
Veiksmingiausiomis priemonėmis prieš nesąžiningą elgesį jaunimas laiko auklėjimą (94 proc.), švietimą (90 proc.) ir sąžiningo elgesio pavyzdžius (89 proc.). 82 proc. jaunų žmonių mano, kad mokykloje yra reikalingos antikorupcinio švietimo programos, tačiau tokiose programose dalyvauti teko tik 9 proc. jaunų žmonių. Didžioji dauguma dalyvavusiųjų (82 proc.) jas vertina teigiamai.
„Dažnai tenka išgirsti, jog jaunimas labiausia vertina pinigus ir siekia savo tikslų bet kokia kaina. Šiuo tyrimu siekėme išsiaiškinti, koks yra Lietuvos jaunimo požiūris į sąžiningumą, ir ar darome viską, kad Lietuva ateityje taptų skaidresne ir mažiau korumpuota šalimi. Matome, jog jaunimas turi gražias vertybes, nebijo jų ginti, bet savo susidūrimuose su nesąžiningais žmonėmis dažniausiai nejaučia vyresniųjų paramos.
Suklusti verčia ir tai, jog jauni žmonės atkartoja suaugusiųjų veiksmus. Jau nuo mokyklos suolo jie pateisina naudojimąsi pažintimis ir atsilyginimą paslaugomis už paslaugas. Taigi neinvestuojant į jaunimo antikorupcinį švietimą ir nesikeičiant patiems, naivu tikėtis, jog jaunoji karta bus kitokia ir atėjus į suaugusiųjų pasaulį savaime elgsis kitaip,“ – sako TILS vadovas Sergejus Muravjovas.
