„Tai – didžiulis iššūkis tiek man, tiek skyriaus darbuotojams“, – jausdama didžiulę atsakomybę sakė 10 metų darbo stažą socialinėje srityje turinti K. Malinovska. Anot jos, reformavus ir centralizavus bei pakeitus pavaldumą – vaiko teisių apsaugos skyrius, vaikų teisine apsauga nuo šiol užsiima Valstybės vaikų teisių ir įvaikinimo tarnyba, o socialiniu aprūpinimu, užtikrinant teisę į mokslą, sveikatos apsaugą ir socialines paslaugas ir toliau rūpinasi savivaldybės.
Skyriaus vadovė įsitikinusi, kad reforma buvo būtina, tačiau, kaip dažnai pas mus būna, buvo įvykdyta paskubomis, be tinkamo pasirengimo, teisinio pagrindimo ir tinkamai nepaaiškinus visuomenei.
„Dėl to susiduriame su chaosu, dažnai keičiamais poįstatyminiais teisės aktais ir esame dažnai priversti laviruoti ir ieškoti optimalių sprendimų. Esu optimistė ir tikiu, kad laikas viską sustatys į savo vietas“, – viltingai kalbėjo K. Malinovska ir pridūrė, kad Skandinavijos šalys, kurios dažnai rodomos kaip pavyzdys, užtikrinant gyventojų socialinę apsaugą, kūrė savo modelį keliasdešimt metų. Su kartėliu moteris pripažino, kad po įvykusių pokyčių ne visi susitvarko su didžiuliais krūviais, stresu, neigiamu, o kartais net priešišku visuomenės požiūrius ir išeina iš darbo. „Socialinių darbuotojų darbas neduoda pelno, yra nervingas, sekinantis, o kartais – net pavojingas. Ne kiekvienas gali visiškai atsiduoti darbui ir dirbti „iš idėjos“, – su širdgėla konstatavo pašnekovė.
Vadovė pabrėžia, esą tarp skyriaus uždavinių yra socialinių paslaugų organizavimas ir jų teikimas šeimai ir vaikui nepriklausomai nuo šeimos statuso. Rūpintis šių paslaugų plėtra, prieinamumu, rengti atitinkamas programas ir projektus.
„Šiuo metu įgyvendiname daugiau nei pusės milijono eurų vertės trims metams skirtą projektą, kuris numato kompleksinę įvairių sričių specialistų pagalbą šeimoms, kurioms ji reikalinga“, – sakė ponia Kristina, pridurdama, kad projektas įgyvendinamas glaudžiai bendradarbiaujant su Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centru Geisiškėse ir VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ Nemenčinėje.
Specialistė pabrėžė, kad tam tikra problema yra tai, jog, pavyzdžiui, Vilniuje žmonės aktyviau dalyvauja projektuose, naudojasi psichologo, mediatoriaus paslaugomis, o Vilniaus rajone ir toliau vyrauja įsitikinimas, neva pasinaudojus psichologo paslaugomis tarsi patvirtintum, kad „su galva ir protu kažkas ne visai gerai“.
Viena svarbiausių, atsakingiausių ir jautriausių skyriaus darbuotojų funkcijų – pasirūpinti vaikais, kurie dėl įvairiai susiklosčiusių aplinkybių neteko tėvų globos. Norint atlikti šį uždavinį, reikalingas glaudus bendradarbiavimas su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, Vilniaus rajono socialinių paslaugų centru, socialiniais darbuotojais seniūnijose, atvejo vadybininkais, nevyriausybinėmis organizacijomis ir t. t. Įvairiais drastiškais atvejais svarbūs asmeniniai bruožai, jų atidumas ir jautrumas. Svarbiausias principas – siekti, kad vaikas galėtų būti globojamas savo biologinių tėvų arba šeimos. Jeigu tai neįmanoma, būtina vaikui užtikrinti sąlygas, kurios, kiek įmanoma, būtų artimesnės šeimai.
Žodžiu, vaiko gėris turėtų būti svarbiausias prioritetas, o bet koks sprendimas dėl jo ateities ir likimo turi būti priimamas individualiai ir itin atsakingai.
Akivaizdu, kad skyriaus vadovei ir darbuotojams prieš akis – didžiuliai iššūkiai, tačiau jie kupini optimizmo ir tikėjimo, kad daryti gerus darbus visada apsimoka. Be to, turi nemenką paramą iš savivaldybės vadovybės, kuri pagal Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) programines nuostatas iš tikrųjų vykdo šeimos politiką. Todėl neatsitiktinai Lietuvos laisvosios rinkos instituto parengtame 2018 metų Lietuvos savivaldybių indekse Sveikatos ir socialinės rūpybos srityje Vilniaus rajonui atiteko aukšta ketvirta vieta. Be to, Vilniaus rajonas, kuriame valdžią vykdo LLRA-KŠS, yra vienas dinamiškiausiai besivystančių rajonų pagal gyventojų skaičių. Vien pernai jų padaugėjo 1213. „Registrų centro“ duomenimis, 2019 m. sausio 1 d. Vilniaus rajone gyveno 103 481 gyventojas. Tai – pirmoji vieta Lietuvoje tarp rajoninių savivaldybių.
Zygmunt Ždanovič
Vilniaus krašto savaitraštis
