Net 75 proc. užsienyje gyvenančių respondentų prisideda prie gerovės Lietuvoje kūrimo: remia Lietuvoje gyvenančius artimuosius, skatina turizmą į Lietuvą, dalyvauja labdaros ir paramos iniciatyvose, tarpininkauja užmezgant kontaktus, konsultuoja Lietuvos įmones, organizacijas ir asmenis, dalyvauja bendroje mokslinėje, akademinėje veikloje, investuoja gimtojoje šalyje, kuria verslą.
Užsienio reikalų ministerijos užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ 2018 metų pabaigoje atliktos užsienio lietuvių apklausos duomenimis, 85 proc. respondentų mano, kad ir negyvenant Lietuvoje galima dalyvauti įvairių sričių Lietuvos gyvenime. 8 proc. dalyvavusių apklausoje visgi mano, kad trukdžių dalyvauti yra - pagrindinėmis priežastimis jie nurodė požiūrį į išvykusius („jaučiuosi nepageidautinas“, 79 proc.), informacijos trūkumą (46 proc.).
89 proc. respondentų taip pat pažymėjo, kad jiems gyvenant užsienyje yra svarbus tautinis identitetas, kurį jie išlaiko palaikydami ryšius su giminėmis ir draugais Lietuvoje (92 proc.), sekdami lietuvišką žiniasklaidą (76 proc.), bendraudami su vietos lietuviais (68 proc.), laikydamiesi lietuviškų tradicijų, švęsdami lietuviškas šventes (68 proc.) ir kt.
16 proc. respondentų nurodė grįšią gyventi į Lietuvą, dar 62 proc. tokios galimybės neatmeta kada nors ateityje. 57 proc. planuojančių grįžti į Lietuvą grįžimui rinktųsi savo gimtąjį regioną. Svarbiausi veiksniai svarstant grįžimą yra likusi šeima ir draugai (64 proc.), aukšta gyvenimo kokybė Lietuvoje (42 proc.), galimybė rasti išsilavinimą atitinkantį darbą (35 proc.), noras dirbti ir kurti Lietuvai (28 proc.), noras, kad vaikai augtų Lietuvoje (16 proc.), palankios sąlygos pradėti verslą (15 proc.). 16 proc. respondentų, nurodę priežastis „situacija Lietuvoje gerėja“, „nebepalikčiau artimųjų“, „išvykęs įvertinau, ką palikau Lietuvoje“, „emigracija yra sunkesnė nei maniau“, teigė, kad dabar iš Lietuvos nebeišvyktų.
22 proc. respondentų mano, kad į Lietuvą negrįš niekada, nes jau susikūrė gyvenimą užsienyje, užsienyje gyvena visa šeima, netenkina Lietuvoje esantys žemi atlyginimai.
Pagrindiniais naujienų iš Lietuvos šaltiniais užsienyje gyvenantiems lietuviams, apklausos duomenimis, yra lietuviška internetinė žiniasklaida (53 proc.), Lietuvoje gyvenanti šeima ir draugai (19 proc.), lietuviškas radijas ir televizija (13 proc.), lietuvius jungiantys socialiniai tinklai (10 proc.). Užsienio lietuvius Lietuvos žiniasklaidoje labiausiai domina ekonominės padėties Lietuvoje tema (35 proc.) ir vidaus politikos aktualijos (34 proc.).
2019 metų Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose ketina dalyvauti 67 proc. respondentų, dar 14 proc. nurodė esą neapsisprendę.
Užsienio lietuvių poreikių apklausa atliekama įgyvendinant „Globalios Lietuvos“ - užsienio lietuvių įsitraukimo į Lietuvos gyvenimą - kūrimo 2011-2019 metų programą, kurią koordinuoja Užsienio reikalų ministerija. Naudingiausiomis šios programos priemonėmis respondentai pripažino užsienio lietuvių bendruomeniškumo skatinimą, organizacijų stiprinimą (60 proc.), kultūros puoselėjimą (53 proc.), lituanistinį švietimą (50 proc.), užsienio lietuvių informavimą (38 proc.), diasporos profesionalų telkimą (19 proc.).
Internetu vykdytoje apklausoje dalyvavo 1851 užsienio lietuviai (18 metų ir vyresni, gyvenę užsienyje ne trumpiau 6 mėnesius) iš 61 šalies. Daugiausia respondentų - iš Jungtinės Karalystės, Norvegijos, JAV, Vokietijos ir Belgijos. Aktyviausiai apklausoje dalyvavo 10 metų ir ilgiau užsienyje gyvenantys lietuviai.
