Kibernetinio saugumo iššūkiams ir priemonėms juos įveikti skirtoje plenarinėje sesijoje, kurioje dalyvavo daugelis pasaulio šalių vadovų, politikos ir ekonomikos lyderių, buvo kalbama, kaip apsaugoti kibernetinę erdvę ir užtikrinti jos patikimumą, pranešė Prezidentės spaudos tarnyba.
Prezidentės teigimu, saugi ir patikima kibernetinė erdvė - demokratijos išlikimo sąlyga. Sparčiai augant industrinei ir technologinei pažangai, kibernetinis saugumas tampa gyvybiškai svarbia nacionalinio saugumo dalimi.
Pasak Lietuvos vadovės, kibernetinės atakos tampa nauju karo ginklu. Europos Sąjungoje vien per dieną fiksuojama apie 4 tūkstančius, o Lietuvoje - apie 55 tūkstančius kibernetinių atakų per metus. Jos dažniausiai yra nukreiptos prieš valstybės gyvavimui svarbius sektorius - strateginius energetikos, transporto ir finansų tinklus. Siekiama paralyžiuoti valstybės institucijų darbą, pasitelkiant jas skelbti melagingas naujienas objektyvios žiniasklaidos portaluose. Daugelyje šalių pastebėti piktybiški išorės jėgų bandymai paveikti demokratinių rinkimų rezultatus.
D. Grybauskaitė pabrėžė, kad Lietuva viena pirmųjų ėmėsi iniciatyvos apsaugoti savo kibernetinę erdvę. Lietuva ne tik pati vadovaujasi inovatyvia nacionaline kibernetinio saugumo strategija, bet ir ėmėsi tarptautinės lyderystės telkiant regiono ir visos ES atsaką. Lietuva kartu su JAV steigia regioninį kibernetinį saugumo centrą Kaune. Lietuvos iniciatyva steigiamos ES kibernetinės greitojo reagavimo komandos PESCO bendradarbiavimo formatu.
Prezidentė taip pat teigė, kad kibernetinės erdvės apsauga šiandien prilygsta valstybės sienų apsaugai, todėl jai būtina užtikrinti tinkamą finansavimą ir iš naujosios ES finansinės perspektyvos.
