Šv. Mišios Šv. Ignoto bažnyčioje bus aukojamos ketvirtadienį 10.00 val., karstas išnešamas 12.00 val. P. Cidzikas bus laidojamas Vilniaus Rokantiškių kapinėse, pranešė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Kaip ELTA jau skelbė, disidentas ir visuomenininkas, pogrindžio spaudos platintojas, politinių bado akcijų iniciatorius, pirmųjų mitingų už laisvę organizatorius, Vyčio kryžiaus kavalierius P. Cidzikas mirė pirmadienio rytą.
P. Cidzikas gimė 1944 m. balandžio 25 d. Lazdijų rajone, Šeštokuose. 1971 m. įstojo į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, tačiau, įtarus platinant pogrindinę Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką, 1973 m. vasario 16 d. suimtas. Pusę metų kalintas KGB tardymo izoliatoriuje. Nepavykus surinkti įrodymų ir dvasiškai palaužti, KGB iniciatyva jam paskirtas prievartinis psichiatrinis gydymas. P. Cidzikas ketverius metus kalintas specialiajame psichiatriniame kalėjime Černiachovske (buv. Įsrutyje), Karaliaučiaus (Kaliningrado) srityje. Vėliau dar pusę metų „gydytas“ Naujosios Vilnios psichoneurologinėje ligoninėje.
Kankinimas stipriais medikamentais visam laikui paveikė P. Cidziko sveikatą.
Išėjęs į laisvę P. Cidzikas tęsė kovą prieš okupantus: rašė valdžiai ir tarptautinei bendruomenei protesto laiškus prieš disidentų suiminėjimus ir kalinimus, prieš Afganistano okupaciją, kartu su Antanu Terlecku pasirašė protestą dėl psichiatrijos, kaip bausmės naudojimo įtariamiesiems antisovietine veikla. 1978 m. įsijungė į A. Terlecko įkurtos Lietuvos laisvės lygos veiklą ir pasirašė „45 pabaltijiečių memorandumą“ - didžiųjų Vakarų valstybių vadovams skirtą protestą dėl prieš 40 metų sudaryto sandėrio tarp hitlerinės Vokietijos ir stalininės SSRS, kurio padarinys - trijų Baltijos šalių okupacija.
1980 m. gruodžio 16 d. dėl bandymų patekti į Aukščiausiąjį Teismą, kur buvo teisiami disidentai Vytautas Skuodis, Gintautas Iešmantas ir Povilas Pečeliūnas, nuteistas 15 parų kalinimo, o po to vėl uždarytas į psichoneurologinę ligoninę. Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetui išsiuntus protesto laiškus, kurie paviešinti ir Vakaruose, po mėnesio P. Cidzikas paleistas į laisvę, kur toliau tęsė pasipriešinimo veiklą.
Iki Lietuvai atkuriant nepriklausomybę P. Cidzikas buvo 6 kartus sulaikytas ir 3-15 parų kalinamas, jo namuose atliktos 7 kratos.
1987 m. rugpjūčio 23 d. P. Cidzikas kartu su A. Terlecku, Vytautu Bogušiu ir Nijole Sadūnaite surengė mitingą Ribentropo-Molotovo pakto pražūtingiems Lietuvai padariniams paminėti. Tų pačių metų lapkritį P. Cidzikas dalyvavo Latvijos nepriklausomybės minėjime Rygoje, pasakė kalbą ir pakvietė latvius atvykti į Vilnių vasario 16-ąją, į Lietuvos nepriklausomybės 70-čio jubiliejų. Grįžęs į Lietuvą jis vėl KGB buvo sulaikytas.
1988 m. pradžioje P. Cidzikas kartu su P. Pečeliūnu ir kitais bendraminčiais įkūrė „Politkalinių gelbėjimo grupę“, kurios tikslas - priversti sovietų valdžią išleisti iš lagerių ir tremties lietuvius politkalinius. 1988 m. rugpjūčio 16 d. Katedros aikštėje P. Cidzikas pradėjo garsiąją bado akciją, kuri sulaukė didelio visuomenės palaikymo, buvo plačiai komentuota Vakarų spaudoje. P. Cidzikas tikslą pasiekė - 1988 pabaigoje visi politiniai kaliniai paleisti į laisvę.
P. Cidziko rūpesčiu 1988 m. rugsėjį Pelesoje buvo pastatyta koplyčia. Ypač daug dėmesio jis skyrė Mažajai Lietuvai (Kaliningrado sritis), jos gyventojams lietuviams, tyrinėjo ir skelbė istorinę medžiagą apie kruvinus karo ir pokario įvykius Mažojoje Lietuvoje. 1989 metų pabaigoje įkūrus Mažosios Lietuvos reikalų tarybą, P. Cidzikas kurį laiką buvo jos vicepirmininku.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę P. Cidzikas nenustojo rūpintis Lietuvos reikalais. Pasninku, maldomis, kryžiaus nešimu Maskvoje Mažojoje Lietuvoje kėlė dvasingumą, skatino lietuvius dvasiškai atgimti.
1998 m. apdovanotas 3-iojo laipsnio (karininko) Vyčio kryžiumi, 2000 m. apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
