Vienintelės sostinėje
Be spurgų, Riebųjį ketvirtadienį karaliauja ir žagarėliai. Mat juos namie lengviau pagaminti. Savo ruožtu spurgos ant daugumos vilniečių stalų yra iš vieno šaltinio – cukrainės „Saldi paslaptis". „Daugiausia šių skanėstų ruošiame karnavalo pabaigoje – Riebiajam ketvirtadieniui. Kartais jų užsakoma ir antradieniui prieš gavėnią", - pasakoja ponia Danuta.
Į klausimą, kodėl iki šiol sostinėje niekur kitur nerasime panašių saldumynų, savininkė neduoda vienareikšmio atsakymo. Paslaptis, ko gero, slypi iš Lenkijos cukrainių pasisemtose tradicijose.
„Pirmaisiais mėnesiais ceche dirbo technologai iš Lodzės, todėl mūsų spurgos yra tokios kaip Lenkijoje", - aiškina D. Lyskoit, vardydama įdarus – aguonų, obuolių, kremo „Advocat" ir populiariausią – džemo. Žinoma, „Saldi paslaptis" neapsiriboja vien auksiniais skanėstais.
Cukrainėje galima įsigyti daugybę kitų pyragų ir pyragaičių, tortų, žagarėlių. Labai populiarūs yra varškės pyragai. Varškės pagrindu yra gaminamas ir firminis cukrainės desertas „Kurmio kalniukas". Viskas gaminama vietoje – kavinės konditerijos ceche, todėl visada yra šviežia.
Šiandien ponia Danuta prisipažįsta, kad krizė neaplenkė ir jos kavinės – mažesnis klientų skaičius atsiliepė jos veiklai. „Daug žmonių iš Lietuvos išvažiavo, o kiti skaičiuoja kiekvieną centą. Užsakydamas saldumynus įvairioms progoms klientas viską nori gauti kuo pigiau", - sako ponia Danuta. Be saldumynų, cukrainė kasdien siūlo pietus už maždaug 10 litų, aptarnauja didesnius užsakymus. Darbuotojai pagal užsakymus gamina tortus Pirmosioms komunijoms, vestuvėms , jubiliejams.
Kad būtų skanu ir riebu...
Pagal Užgavėnių tradicijas būtina garsiai linksmintis ir sočiai valgyti nuo Riebiojo ketvirtadienio, kuris prasideda paskutinę savaitę prieš gavėnią. Saldžių malonumų ir nerūpestingo, neribojamo valgymo paskutinėmis karnavalo dienomis tradicija lydi mūsų kultūrą nuo amžių.
Užgavėnių linksmybės ir valgymas trukdavo kelias dienas. Kaimo vietovėse rengiami pasivažinėjimai rogėmis, persirengėliai, žiemos išvarymas ir pavasario sutiktuvės, šokiai iki pat ryto, gausiai nukrauti stalai – visa tai diktavo noras pasilinksminti, išsišėlti prieš 40 dienų gavėnią. Paprotys masiškai valgyti riebius kepinius turėjo ir ekonominių priežasčių – prieš atgailos laikotarpį reikėdavo suvartoti taukų, cukraus, kiaušinių ir vaisių atsargas.
Lietuvoje per Užgavėnes yra populiarūs blynai - bulviniai ir su įvairiausiais įdarais, o Lenkijoje neatsiejamas atributas – spurgos ir žagarėliai. Šiais laikais Vilniaus krašte per Užgavėnes yra prigiję ir vieni, ir kiti, kad tik būtų skanūs. Įdomu, kad anksčiau spurgos būdavo įdaromos lašiniais, šonine ir mėsa bei užgeriamos degtine, o saldžios atsirado tik XVI amžiuje.
Karnavaliniai likučiai
Riebiojo ketvirtadienio genezė siekia gilią senovę. Tai buvo diena, kai buvo švenčiamas žiemos pasitraukimas ir pavasario atėjimas. Puotaujama buvo valgant riebius valgius, ypač mėsą ir geriant vyną, o užkandžiaujama lašiniais įdarytomis spurgomis iš duoninės tešlos. Romėnai būtent taip kartą per metus švęsdavo vadinamąją riebiąją dieną. Krikščionių kultūroje triukšmingų linksmybių ir karnavalinio šėlsmo paprotys prigijo paskutinėmis dienomis prieš gavėnią. O pats pavadinimas „karnavalas" yra kilęs iš lotynų „carne vale", kas reiškia „sudie, mėsa". Tuo laikotarpiu reikėdavo valgyti iki soties, mat per ateinančio 1,5 mėnesio reikėdavo suveržti diržą ir pasninkauti. Pagal vieną prietarų, kad metai būtų sėkmingi, per Riebųjį ketvirtadienį būtina suvalgyti bent vieną spurgą.
Teresa Vorobej
