Tik, nežinia, kaip į šiuos renginius „įsipaišys“ vasario 16-ąją įteikiama Nacionalinė kultūros ir meno premija rašytojui, dramaturgui Mariui Ivaškevičiui, savo romane „Žali“ paniekinusiam partizanų kovą ir išsityčiojusiam iš Jono Žemaičio-Vytauto bei jo bendražygių, skelbia „VAKARO ŽINIOS“.

Kalbant partizanų tema, labai simboliški tampa paties Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininko generolo Jono Žemaičio-Vytauto žodžiai, pasakyti 1954 m. birželio mėn. uždarame teisme, kuriame jis buvo nuteistas mirties bausme ir sušaudytas lapkričio 26 d. Maskvoje, Butyrkų kalėjime: „Visus pogrindžio veiksmus, kurio dalyviu aš buvau, nukreiptus prieš sovietinę valdžią, aš laikau teisingais ir nelaikau nusikalstamais. Tik noriu pabrėžti, kad kiek man teko vadovauti Lietuvos kovotojų už laisvę kovai, aš stengiausi, kad ši kova laikytųsi humanizmo principų... Jokių žvėriškumų aš neleidau... Koks bus teismo sprendimas - man žinoma. Aš vis tiek manau, kad kova, kurią aš vedžiau devynerius metus, duos rezultatų“.