Kaip spaudos konferencijoje Seime „Mokinių sveikata ir gyvensena Lietuvoje - ką formuojame?“ atkreipė dėmesį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sveikatos tyrimo instituto mokslininkai, pirmą kartą tiriant priklausomybę nuo socialinių tinklų, net 12 proc. Lietuvos mokinių atitiko jos kriterijus.
Pasak Seimo Sveikos gyvensenos komisijos pirmininko Dainiaus Kepenio, HBSC tyrimo, vykdomo 48 pasaulio šalyse pagal vieningą tyrimo metodiką, tikslas - įvertinti vaikų ir jaunimo sveikatą bei ją sąlygojančius veiksnius, taip pat suprasti jauno žmogaus elgseną sveikatos ir socialiniame kontekste.
Lietuvoje šis tyrimas vykdomas nuo 1994-ųjų, kas ketveri metai. 14 metų tendencijas mokinių rizikingos elgsenos, gyvensenos, socialinės aplinkos, psichologinės būsenos srityse antradienį spaudos konferencijoje pristatė LSMU Sveikatos tyrimo instituto mokslininkai doc. Kastytis Šmigelskis ir lektorius Tomas Vaičiūnas.
Pasak T. Vaičiūno, mokinių alkoholio vartojimo tendencijos Europoje - gerėjančios. „Bėda, kad mes esame dugne, nebe pirmi tyrimo metai - apačioje pagal mokinių alkoholio suvartojimą”, - konstatavo tyrėjas.
Kita T. Vaičiūno minėta legaliai parduodama psichotropinė medžiaga mokiniams teoriškai neprieinama, bet vienas iš dešimties mokinių vartoja tabako gaminius.
„Gera žinia, kad naujai pabandančių rūkyti mažėja. Tabako, kaip ir alkoholio, vartojimas labiausiai paplitęs vyresnėse klasėse, prasideda maždaug nuo 15 gyvenimo metų“, - tyrimo rezultatus komentavo LSMU lektorius.
Kita jo minėta įdomi tendencija - naujiesiems tabako gaminiams priskiriamų elektroninių cigarečių populiarumas tarp mokinių. „Per 30 proc. visų vartojančiųjų tabako gaminius renkasi elektronines cigaretes. Mokslas, deja, dar nėra sukaupęs pakankamai duomenų, kiek jos galimai saugesnės už tabaką, tačiau tikrai žinome, kad elektroninių ir įprastų cigarečių kancerogeninis poveikis - toks pats, tik šiandien mokslas dar negali pasakyti, per kiek laiko vystosi sveikatą veikiančios išeitys“, - komentavo T. Vaičiūnas.
Tyrėjams kelia nerimą nelegalios narkotinės medžiagos paplitimas tarp mokinių - kanapių rūkymas.
„Buvo vertinami tik devintokų įpročiai, tad bandžiusių kanapių yra beveik vienas iš penkių - nepilnai 18 proc., beveik penktadalis nurodė, kad bandė rūkyti šios nelegalios medžiagos, per pastarąsias 30 dienų nurodė rūkę 7 proc. Atrodo, nedaug, bet stebime potencialų augimą“, - atkreipė dėmesį LSMU lektorius.
Vienas iš rizikingos elgsenos veiksnių - ankstyva lytinė elgsena būdinga šeštadaliui tirtų devintokų. Pasak A. Vaičiūno, Europos kontekste šis rodiklis vienas geriausių, ši rizikinga elgsena nėra tiek smarkiai aktuali, bet žvelgiant vietiniu lygmeniu problema egzistuoja.
Kaip pristatydami tyrimo duomenis akcentavo tyrėjai, socialinė parama stokojantiems mokiniams ir jų šeimoms - labai svarbus veiksnys vertinant sveikatą ir elgseną. „Tyrimai labai nuosekliai rodo, kad stokojantys socialinės paramos labiau linkę į rizikingą elgseną, prastesni jų sveikatos rodikliai“, - pabrėžė LSMU lektorius T. Vaičiūnas.
Tyrimo duomenimis, nepakankama socialinė parama buvo aktuali 15 proc. mokinių. Kas šeštas vaikas teigė, kad stokoja, ir tai verčia suklusti.
„Patyčių srityje taip pat nieko gero - 28 proc. mokinių nurodė, kad mokyklose jas patiria. Pagal prasčiausią situaciją su mumis bando konkuruoti latviai, bet Lietuvoje situacija išlieka viena blogiausių“, - atkreipė dėmesį T. Vaičiūnas.
8 proc. mokinių nurodė, kad susiduria su patyčiomis virtualioje erdvėje. Pagal muštynes, kuriomis konfliktus labiau linkę spręsti berniukai, situacija Lietuvoje - vidutiniška.
Pasak tyrėjų, tyčiojasi ir mušasi daugiau berniukai, ši tendencija būdinga visoms šalims, Lietuva tik išsiskiria tuo, kad patyčios būdingesnės mažesnio amžiaus vaikams, kai kitose šalyse vieni iš kitų dažniau tyčiojasi vyresni.
Mušasi taip pat dažniau berniukai, tačiau su amžiumi, kaip rodo duomenys, tai nesusiję.
Kaip pabrėžė tyrėjai, net 12 proc. mokinių atitiko kriterijus dėl priklausomybės, taigi, labai tikėtina, kad turi priklausomybę nuo socialinių tinklų.
LSMU doc. K. Šmigelskis patyčias vadino vienu pagrindinių rizikingos elgsenos veiksnių. Nuo jų kenčia kas ketvirtas vaikas.
Kalbėdamas apie alkoholio vartojimą, K. Šmigelskis priminė, kad vaikai perima sociokultūrines tradicijas, o Lietuvoje alkoholio vartojimo mastai - labai dideli, paplitęs rūkymas, kiti žalingi įpročiai.
„Kita problema - matome, kad medžiagos, kurios turi būti neprieinamos nepilnamečiui, yra ne tik prieinamos, bet ir įperkamos, nors PSO rekomenduoja mažinti prieinamumą“, - priminė LSMU docentas, pridurdamas, kad kvaišalų vartojimui įtakos turi ir aplinkos pavyzdys, įtampa, dideli mokymosi krūviai.
„Vaikų socialinis užimtumas, patiriamos patyčios negali neturėti įtakos pasirinkimui svaigintis, taip pabėgant nuo įtampos“, - pabrėžė doc. K. Šmigelskis.
Kaip apibendrindamas spaudos konferencijoje pristatytus duomenis sakė D. Kepenis, mokinių sveikatos ir gyvensenos Lietuvoje duomenys švelniai gerėja, bet suklusti verčia faktas, kad vos 42 proc. išėjusių iš mokyklos jaunuolių netinka karinei tarnybai. „Tai rodo, kad ne viskas fiziniame vaikų ugdyme gerai“, - konstatavo Seimo narys.
