Lietuvai „Brexit“ svarbus daugiausia dėl piliečių teisių ir galimo jų grąžinimo į Lietuvą, taip pat sąlygų verslui ratifikavus sutartį.
Eltos šaltinių duomenimis, nepanašu, kad Didžioji Britanija ryžtųsi sprendimui visus šalyje esančius ES gyventojus įvardinti trečiųjų šalių gyventojais ir išsiųsti juos į kilmės valstybes. Britų verslo atstovų požiūriu, šaliai tai būtų pražūtinga, nes neliktų didelės dalies darbo jėgos. Atsižvelgiant į tai, kad visoje Europoje gyvena labai daug pensinio amžiaus britų, kurie tokiu atveju taip pat būtų parsiųsti į Didžiąją Britaniją, šaliai grėstų dar ir demografinės problemos. Kalbant apie įtaką Lietuvos verslui dėl „Brexit“ labiausiai gali nukentėti žemės ūkio ir maisto produktų eksporto įmonės, kurioms keisis prekybos ir muitų sąlygos. Gamybinės įmonės didelių pokyčių pajusti neturėtų.
Daug klausimų kyla ir dėl ES biudžeto formavimo bei naujojo finansinio laikotarpio nuo 2020 m. Po D. Britanijos išstojimo iš ES, likusios 27 narės turės nuspręsti, kokioms sritims teks sumažinti finansavimą jau dabartiniam 2014-2020 m. finansiniam laikotarpiui. Numatoma, kad Lietuvai į ES biudžetą iki 2020 m. tektų papildomai kasmet skirti 34 mln. eurų.
„Iki 2019 m. kovo mėnesio sutartis turi būti ne tik suderėta, bet ir ratifikuota, o ratifikavimo procesas užtrunka ilgai. Didžiosios Britanijos Vyriausybė, kuri derasi su ES, turi įtikinti parlamentą, tai didelis Jungtinės Karalystės vidaus politikos klausimas. Vienas iš scenarijų - įvyks didelis konfliktas Britanijos parlamente ir sutartis nebus ratifikuota. Tokiu atveju Jungtinė Karalystė lieka be jokio susitarimo kaip trečioji šalis už ES ribų ir prekiauja su muitais, taip pat atsiranda siena tarp Šiaurės Airijos, priklausančios Britanijai, ir Airijos Respublikos, kuri vis dar lieka ES. Tai būtų blogiausias scenarijus“, - Eltai sakė teigė politologas Vytautas Isoda.
Jo teigimu, iš D. Britanijos opozicijos kyla iniciatyvų rengti dar vieną referendumą. „Nors tai būtų labai sunku padaryti iki kitų metų kovo, tačiau visgi pavykus, ES turėtų atidėti išstojimo terminus. Dvejus metus po išstojimo Britanija turės laikytis visų ES teisės aktų, tik nebedalyvaus sprendimų priėmime, tačiau bus pusiau narė, pusiau nenarė, tad jos sugrįžimas į ES taip pat yra įmanomas. Iš savo teisinės sistemos ji nebūtų pašalinusi visų ES teisės aktų. Jei pavyktų antrasis referendumas, labai tikėtina, kad šįkart britai balsuotų kitaip. Atotrūkis tarp ES šalininkų ir priešininkų yra nedidelis“, - sako V. Isoda.
V. Isodos nuomone, Lietuva yra gana saugioje pozicijoje, nes visos ES vardu derasi Europos Komisija. Kalbant apie D. Britanijoje gyvenančių ES piliečių teises, stengiamasi, kad po išstojimo jos išliktų nepasikeitusios. Lietuviai gali pakankamai saugiai jaustis, kad jų, gyvenančių Britanijoje, teisės bus apgintos. Lietuvos verslo atstovai taip pat gali būti ramūs, nes išstojimas leis jiems išlošti. Tarptautinių kompanijų būstinės, iki šiol buvusios D. Britanijoje, po išstojimo gali bandyti perkelti savo būstines ir mokesčius mokėti ES viduje. Tiesa, tai gali paskatinti konkurenciją tarp ES narių, kaip tas kompanijas pritraukti. Daugiausia nukentės pačios Didžiosios Britanijos verslas.
„Kai jau bus paviešintas galutinis susitarimas, gali paaiškėti, kad D. Britanija, norėdama kažkokio susitarimo, padarė per daug nuolaidų. Kai paviešins būsimo ES ir D. Britanijos bendradarbiavimo susitarimo projektą, tos sąlygos gali būti nepriimtinos. Ir jeigu parlamente nebus pritarimo šiam dokumentui, tai labai gali būti, kad Th. May gali kristi anksčiau laiko, nes ji ir jos Vyriausybė būtų atsakinga už tai, kas suderėta“, - kalbėjo V. Isoda.
Politologas Ramūnas Vilpišauskas mano, kad pats didžiausias neaiškumas šiuo metu - ar Th. My pavyks pasiekti paramą priimtam susitarimui D. Britanijos parlamente. Susitarimas kritikuojamas ir pačios Th. May partijos narių, esančių parlamente. Jau paviešintos iniciatyvos balsuoti dėl pasitikėjimo premjere, nors kol kas nėra pakankamai paramos tarp pačių konservatorių. Susitarimą kritikuoja ir jos koalicijos partneriai, Šiaurės Airijos junionistų partija, bei opozicinė leiboristų partija, todėl viskas priklausys nuo parlamente esančių politikų išskaičiavimo, kas būtų jiems patiems politiškai naudinga.
„Jei susitarimui pritars D. Britanijos parlamentas, jam pritarti turės Europos Vadovų taryba, vėliau - Europos Parlamentas. ES pusėje pritarimas yra gerokai aiškesnis negu Jungtinės Karalystės pusėje. Jei Th. May nepavyks surinkti pakankamos paramos parlamente, abejotina, ar ES sutiktų vėl sėsti prie derybų stalo, o derybos dėl „skyrybų sutarties“ būtų baigtos. Šiuo atveju, įvyktų „kietojo Brexit“ scenarijus, kuris būtų žalingiausias tiek Britanijai, tiek ES, nes D. Britanija liktų be jokios sutarties kaip trečioji šalis,“ - teigė R. Vilpišauskas.
„Švelniojo Brexit“ atveju bent jau trumpuoju laikotarpiu būtų daugiau aiškumo. Iki 2020 m. jokių pokyčių santykiuose tarp D. Britanijos ir ES neįvyktų, ypač kalbant apie prekybą, nes D. Britanija išliktų Muitų sąjungoje su ES. Ilgesnėje perspektyvoje būtų sprendžiamas Airijos sienų klausimas, kuris bus vienas sunkiausių derybinių klausimų, taip pat vyks derybos dėl ateities santykių - pagrindinis objektas po sutarties ratifikavimo. Kol kas yra parengtas 7 puslapių dokumentas su gairėmis, kuris vėliau bus detalizuotas. Vienas svarbiausių klausimų - ar detalizuojant ateities santykius ir toliau išliks ES vienybė, kuri iki šiol buvo labai stipri, ko nesitikėjo D. Britanija. Žiūrint iš Lietuvos nacionalinių interesų perspektyvos, kuo glaudesni išliks D. Britanijos santykiai su ES, tuo bus naudingiau“, - sakė R. Vilpišauskas.
ELTA primena, kad trečiadienį Didžiosios Britanijos premjerei Th. May kaip ir pavyko užsitikrinti susiskaldžiusio savo ministrų kabineto paramą „Brexit“ susitarimo projektui, tačiau ketvirtadienį, protestuodami prieš šį susitarimą, atsistatydino keturi šalies ministrai ir ministrų pavaduotojai. Nepaisant atsistatydinimų, T. May žada tęsti savo „Brexit“ kursą.
„Brexit“ įvyks kitų metų kovo 29 dieną, tačiau iki to laiko reikia ratifikuoti susitarimą ir parengti deklaraciją dėl ES ir Didžiosios Britanijos ateities santykių. Šiais klausimais artimiausiu laiku vyks aukščiausių ES institucijų susitikimai: Ministrų taryba, vėliau - Europos Vadovų taryba.
