Statistikos departamento duomenimis, praėjusio dešimtmečio pradžioje gimstamumas Lietuvoje tesiekė 1,3 vaiko ir buvo vienas mažiausių ES. Tačiau, pasak T. Šiaudvyčio, per 15 metų padėtis reikšmingai pasikeitė: gimstamumas pastebimai padidėjo ir pastaraisiais metais sudarė 1,7 vaiko - tai buvo vienas didžiausių pokyčių tarp išsivysčiusių šalių. Tačiau kalbant apie gimstančių vaikų skaičių, 1945-1992 m. Lietuvoje kasmet gimdavo apie 56 tūkst. vaikų. Vėliau jų skaičius smarkiai mažėjo ir 2001 m. sudarė tik 30 tūkst. Nuo to laiko didelių pokyčių nebuvo - maždaug tiek vaikų kasmet gimsta iki šiol.

Kaip sako T. Šiaudvytis, tam, kad būtų užtikrinta kartų kaita, moteris per savo gyvenimą turėtų susilaukti maždaug 2 vaikų, tačiau, nepaisant to, kad Lietuvoje vidutinė šeima ar pora dažnai ryžtasi auginti nebe vieną, o du vaikus, bendras šalyje kasmet gimstančių vaikų skaičius per 15 metų nepadidėjo nė kiek.

„Šį reiškinį lėmė tai, kad per minėtą laikotarpį smarkiai sumažėjo jaunimo. Priežastis aiški - didelė emigracija. Pavyzdžiui, 2001 m. Lietuvoje gyveno 538 tūkst. 10-19 m. amžiaus gyventojų, po 15 metų šie gyventojai buvo sulaukę 25-34 m. amžiaus, tačiau jų buvo jau tik 375 tūkst. Taigi šių gyventojų grupė sumažėjo 163 tūkst., arba beveik trečdaliu, - 7 tūkst. sumažėjo dėl mirčių, visa kita paaiškina didelė emigracija“, - teigia T. Šiaudvytis.

Pasak ekonomisto, jeigu 15 metų emigracija būtų buvusi lygi imigracijai, gimusiųjų skaičius būtų nusvėręs mirčių skaičių, kuris praėjusiais metais sudarė 40 tūkst.

„Deja, taip nenutiko ir panašu, kad nenutiks ir netolimoje ateityje. Eurostatas prognozuoja, kad per ateinančius 30 metų Lietuvoje gimusiųjų sumažės dar beveik per pusę - nuo 30 iki 18 tūkst., nors gimstamumas turėtų išaugti nuo 1,7 iki 1,8 vaiko. Vadinasi, ir toliau gimusiųjų skaičiaus pokytį lems mažėsiantis jaunų gyventojų skaičius“, - prognozuoja T. Šiaudvytis.

Kad tendencija keistųsi ir ateityje gimusiųjų skaičius bent jau nemažėtų, ekonomisto manymu, jaunų žmonių emigracijai reikėtų skirti ne ką mažesnį dėmesį nei gimstamumui. Pasak jo, pagrindinės problemos, dėl kurių išvykstama ieškoti geresnio gyvenimo svetur, - žemas pragyvenimo lygis, perspektyvų nematymas bei prastoka švietimo sistema.

„To akimirksniu neišspręsime, tačiau privalome judėti į priekį ir ieškoti atsakymų į kertinius visuomenės klausimus: mokesčių, ypač darbo apmokestinimo, aiškumo dėl pensijų, kurios itin svarbios dabartiniams trisdešimtmečiams-keturiasdešimtmečiams, kaupimo, socialinės atskirties mažinimo“, - sako T. Šiaudvytis.

Ekonomisto teigimu, palyginti su kitomis išsivysčiusiomis šalimis, gimstamumas Lietuvoje yra vienas iš didesnių. Didžiausias gimstamumas buvo Prancūzijoje, Naujojoje Zelandijoje, Švedijoje ir Airijoje - 1,9-2,0 vaiko. Mažiausias - Portugalijoje, Ispanijoje, Kipre, Graikijoje ir Lenkijoje - 1,3 vaiko.