Amžinojo poilsio A. Ramanauskas-Vanagas atguls Antakalnio kapinėse, valstybės vadovų panteone.
Penktadienio rytą, apie 9.30 val., Velionio palaikai bus atvežami į Vilniaus universiteto Šventųjų Jonų bažnyčios vidinį kiemą.
Visuomenė su Velionio palaikais Šventųjų Jonų bažnyčioje galės atsisveikinti nuo 10 iki 20 val.; valstybės vadovai Velionį pagerbs 12 val.
18.00 val. Šventųjų Jonų bažnyčioje už Velionį bus aukojamos Šventosios Mišios.
Šeštadienį visuomenė su Velionio palaikais galės atsisveikinti nuo 10 iki 12 val. Vidudienį karstas bus išnešamas ir gedulinga procesija vyks į Arkikatedrą baziliką, kur 13 val. Šv. Mišias aukos arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Po jų, 14 val., laidotuvių procesija vyks į Antakalnio kapines.
Birželio 8 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) ir Vilniaus universiteto tyrėjai pranešė, kad vadinamose Našlaičių kapinėse rasti palaikai yra A. Ramanausko-Vanago. Anot mokslininkų, odontologinis sugretinimas, kaukolės ir fotonuotraukos sugretinimas bei DNR ekspertizė garantuoja ne 100, bet 150 proc., kad tai yra A. Ramanausko-Vanago palaikai.
A.Ramanauskas-Vanagas 1949 metais su kitais partizanų vadais pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją. A. Ramanauskas-Vanagas buvo suimtas 1956 m. ir sovietų pareigūnų kankintas, o kitais metais jam įvykdyta mirties bausmė. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras neseniai paskelbė, kad mirties nuosprendis partizanų vadui atliktas netipiniu būdu: budelis stovėjo priešais auką ir šovė į apatinį kairės pusės žandikaulį. Iš daugiau kaip dvidešimties Našlaičių kapinėse rastų sušaudytų asmenų kol kas kitų panašių egzekucijos atvejų neaptikta - paprastai budelis šaudė stovėdamas aukai už nugaros ir taikė į pakaušį ar viršugalvį, keliais atvejais aukai taikyta į smilkinį.
„Tyrimų metu nustatyti sužalojimai A. Ramanausko-Vanago kairės pusės apatiniame ir viršutiniame žandikaulyje. Apatiniame žandikaulyje esantis sužalojimas yra šautinis, padarytas apvalkaline kulka. Tikėtina, kad viršutinio žandikaulio pažeidimas padarytas tuo pačiu metu kaip ir apatinio žandikaulio, t. y. vienu šūviu. Darytina prielaida, kad dėl tokio netipinio šūvio A. Ramanauskas-Vanagas mirė ne iškart, bet po kelių minučių“, - rašoma centro pranešime.
Tiesa, LGGRTC istorikas Darius Žygelis ragino nedaryti skubotų išvadų - kad būtų galima tvirtinti, jog politiniams kaliniams buvo taikytos išskirtinės mirties bausmės, reikia atlikti detalesnius Našlaičių kapinėse palaidotų palaikų tyrimus.
LGGRTC taip pat nustatė, kad jau po paskelbto mirties nuosprendžio A. Ramanauskui-Vanagui buvo sužalotas kaktikaulis. Tai nutiko iki mirties nuosprendžio įvykdymo likus maždaug trims keturioms savaitėms. Tiksliau pasakyti, koks tai buvo sužalojimas ir kuo jis padarytas, nėra galimybės, nes jo požymiai išnyko gijimo proceso metu.
Tyrėjai taip pat informuoja, kad generolas sovietų buvo žiauriai kankinamas - jo akiduobės gilumoje aptikti sužalojimai, padaryti aštriu, duriančių savybių įrankiu. „Ekspertų nuomone, po tokių sužeidimų A. Ramanauskas-Vanagas neteko regėjimo dešine akimi. Darytina išvada, kad šie sužalojimai atlikti kankinant A. Ramanauską-Vanagą jo suėmimo dieną, nes slaptame 1956 m. spalio 15 dienos MVD kalėjimo chirurginio skyriaus akte minimos šešios durtinės žaizdos dešinėje A. Ramanausko-Vanago akyje“, - teigiama pranešime.
Seimas, atsižvelgdamas į A. Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines, 2018-uosius paskelbė A. Ramanausko-Vanago metais, o Vyriausybė patvirtino 100-ųjų gimimo metinių minėjimo planą. Parengta plati kultūrinė, edukacinė, mokslinė programa, kuri padės plačiau atskleisti iškilią asmenybę, parodys Lietuvos laisvės kovų kelią.
A.Ramanausko-Vanago artimieji yra pareiškę, kad jis nėra privatus asmuo, jis matomas kaip valstybės žmogus.
„Tai yra visos Lietuvos žmogus, nes jis atidavė save Lietuvai ir Lietuva jo nepamiršta“, - yra sakiusi sakė A. Ramanausko Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė.
Partizanų vado vaikaitė - pulkininkė leitenantė Inga Jancevičienė - taip pat pabrėžia, kad A. Ramanauskas-Vanagas nėra privatus asmuo.
„Tai yra valstybės žmogus. Jis savo gyvenimą atidavė Lietuvai. Tai nėra privatus asmuo, mes jį matome kaip valstybės žmogų“, - paklausta, kur norėtų, kad A. Ramanausko-Vanago palaikai būtų palaidoti sakė I. Jancevičienė.
Ji prisiminė, kad jos senelė - A. Ramanausko-Vanago žmona - yra sakiusi, jog ji ir garsusis jos vyras niekada nesuabejojo savo pasirinkimu kovoti ir siekti nepriklausomos Lietuvos.
