Pasak specialistės, daugelis atėjusiųjų konsultuotis pas karjeros konsultantą nori sužinoti, ar teisingai elgiasi priimdami vieną ar kitą sprendimą, ar jie pasieks savo įsivaizduojamo gero gyvenimo viziją. Tačiau esmė ta, kad gero gyvenimo sąvoka kiekvienam yra vis kitokia.
JAV psichologių Laura A. King ir Christie K. Napa Scollon atlikto tyrimo duomenimis, žmonės, atsakydami į klausimą, kas yra geras gyvenimas, dažniausiai nurodė bendrą laimės jausmą ir prasmingumo pajautimą. Psichologė Sheila J. Henderson, siekdama išsiaiškinti, kas žmonėms teikia džiaugsmo profesinėje veikloje, atliko giluminį aštuonių, savo profesiniu gyvenimu patenkintų, žmonių interviu. Ji pastebėjo tam tikrų panašumų apklaustųjų žmonių karjeros kelyje. Pavyzdžiui, daugelis teigė, kad jie tiesiog atsitiktinai išbandė kažkokią veiklą, kuri jiems teikė džiaugsmo. Kita vertus, beveik visi prisipažino kažkuriuo savo karjeros momentu atsisakę dirbti tai, kas neteikia džiaugsmo. Tarp tyrime dalyvavusiųjų buvo policininkas, matematikos dėstytojas, sekretorė, kirpėjas, mokyklų inspektorius ir kiti. Karjeros pobūdis ar užimamų pareigų lygis pats savaime nėra gero gyvenimo garantas.
„Yra žmonių, kurie visą gyvenimą plaukia pasroviui, ir tik sulaukę garbingo amžiaus suvokia, kad iššvaistė jį nereikšmingiems ir nereikalingiems dalykams. Rasti savyje pašaukimą – talentą kokiai nors veiklai – yra didžiulė sėkmė ir vertybė, kuri teikia begalinį pasitenkinimą", – sako J. Kavalė.
Psichologai, karjeros konsultantai, koučingo specialistai, tėvai, mokytojai, dėstytojai ir draugai siūlo daugybę patarimų, kaip atrasti džiuginančią veiklą. Vienas iš jų yra išbandyti kiek galima daugiau užsiėmimų, ir suvokti, kuris iš jų teikia didžiausią pasitenkinimą. Veiklos išbandymas, naudingas savęs pažinimui, kartu yra ir karjeros kelio pradžia. „Darbinė patirtis yra svarbi detalė jauno specialisto kompetencijų pakete. Darbdaviai tikrai atskiria, ar studentas dalyvavo projekte „Verslumas", žaidė darbinę veiklą imituojančius žaidimus, klausėsi paskaitų, ar turi realios verslo, darbinės patirties", – teigia J. Kavalė.
Karjeros teoretikai teigia, jog neretai, rinkdamiesi veiklos sritį, ignoruojame esminius dalykus. Pavyzdžiui, klausiame savęs, „Ką aš galiu?", „Ką moku?", tačiau neišsiaiškiname, kaip vienas ar kitas karjeros sprendimas atrodo bendrame gyvenimo kontekste. Kiekvienas žmogus nori nešti naudą, kurti vertę ir taip jaustis reikalingu. Keičiantis visuomenės poreikiams, siekiant, kad darbas būtų vertinamas, reikia nuolat savęs klausti, kaip galima pritaikyti savo gebėjimus žmonių naudai, kaip tobulinti ir atnaujinti savo žinias bei įgūdžius. Galima atlikti daugelį sudėtingų testų, tačiau save pažinti, realizuoti padeda ir atsakymai į klausimus: „Ką moku geriausiai?", „Už kokius pasiekimus mane vertina kiti?", „Kaip galėčiau savos gebėjimus pritaikyti žmonių gerovei?"
Karjeros analitikas Vernonas G. Zunkeris siūlė veiklos sritį rinktis pagal savo gyvenimo stilių. Jų ekspertas išskyrė net vienuolika – nuo šeimyniško stiliaus (kai žmogui svarbiausia užtikrinti gerą gyvenimą šeimai) iki polinkio dirbti ir leisti laisvalaikį gryname ore. Kitas karjeros teorijos klasikas Edgaras Scheinas atitinkamai siūlo atkreipti dėmesį į karjeros inkarus – t. y. tai, kas konkretų žmogų motyvuoja darbe. Vieni gali siekti kuo didesnio profesionalumo, kiti – būti vadovu. Tačiau pernelyg žavėtis tipologija neverta. „Daugelis „tipų" yra persipynę vienoje asmenybėje. Pavyzdžiui, net jei sutiksime su teiginiu, kad vieni siekia profesionalumo, kiti – vadovauti dideliam kolektyvui, suprantama, kad jiems reikės skirti daug dėmesio ir santykiams šeimoje – neturėdamas jos palaikymo arba esant šeimos krizei, žmogus daug sunkiau tobulės ir nepasieks užsibrėžtų tikslų", – teigia J. Kavalė.
Jolanta Kavalė primena, kad renkantis darbą reikėtų atkreipti dėmesį ir į jo prasmingumą. „Gyvenime turime išlaikyti „imu ir duodu" pusiausvyrą, siekdami atiduoti aplinkai daugiau nei iš jos imame", – teigia KTU Karjeros centro vadovė. Pasak karjeros konsultantės, šiandien jauni žmonės mąsto nebe individualiai, o sistemiškai, suprasdami, kad viskas pasaulyje susiję priežasties-pasekmės ryšiais, kad įvykiai tolimiausiuose pasaulio kampeliuose veikia mus visus, kad gyvoji ir negyvoji gamta yra glaudžiai susiję – visi „sėdime vienoje valtyje".
„Šių dienų jaunimas mieliau renkasi, pavyzdžiui, menkiau apmokamą padavėjo darbą nei dirba krupjė azartinių lošimų salone, pardavimo vadybininkais prestižinėje tabako kompanijoje ar niekam nereikalingos produkcijos siūlytojais. Jauni žmonės suvokia, kas yra tikroji vertė, o kas tik nuolat kintantys įgeidžiai, reklama. Todėl, mamų ir tėčių siaubui, jie renkasi tokias profesijas, kurios atliepia jų pašaukimą, neklausydami patarimų apie tai, kad visų pirma derėtų rinktis gerai apmokamą darbą", – optimistiškai jaunų žmonių pasirinkimus vertina J. Kavalė.
Sprendimai dėl karjeros priimami visą gyvenimą. Žmogus nuolat svarsto, kokią naudą jo veikla atneša kitiems, kiek gaunamas atlygis atitinka įdedamas pastangas. Mes nuolat investuojame į save: siekiame žinių ir įgūdžių, stengiamės išlaikyti harmoniją šeimoje, organizacijoje ir aplinkoje. Pasaulis keičiasi kasdien. Specialybių, kurios populiarios šiandien, rytoj gali ir nebelikti. Tačiau klausimai, kuriuos reikėtų užduoti sau reaguojant į besikeičiančią aplinką, išlieka tie patys: „Kas aš esu?", „Ko aš noriu?" ir „Kuo galiu būti naudingas sau ir aplinkai?" Kuo dažniau sau juos užduodame, tuo geresnį gyvenimą kuriame. Sau ir kitiems.
Parengta pagal KTU inf.
