„Pastaruoju metu Lietuvoje intensyvėja veiksmai, kuriais siekiama riboti tautinių mažumų teises visose viešojo gyvenimo srityse. Tai visų pirma susiję su mokymusi gimtąja kalba, žemės grąžinimu, pavardžių rašyba, gimtosios kalbos vartojimo galimybėmis. Viena po kitos vyriausybių priimami įstatymai ir nutarimai negerina tautinių mažumų padėties, atvirkščiai – tai primena veiksmus, priimamus iš stipresniojo pozicijos, kuris visada yra teisus. Jokie argumentai neįtikina valdančiųjų, kad tautinės mažumos kovoja už savo teisėtus interesus ir, tiesą sakant, už normalumą viešajame gyvenime. Nutarimai yra primetami iš viršaus – neatsižvelgiant į mažumų nuomonę. Akivaizdūs tokių veiksmų pavyzdžiai:

- Švietimo įstatymas, priimtas nepaisant tautinių mažumų protestų (60 tūkst. parašų, pateiktų Lietuvos valdžios atstovams);

- lietuvių kalbos ir literatūros brangos egzamino suvienodinimas tautinių mažumų ir lietuvių mokyklų mokiniams – nepaisant to, kad mažumų mokyklos mokiniai turėjo 840 valandomis mažiau pamokų;

- lietuvių kalbos ir literatūros brangos egzamino lengvatų panaikinimas administracinio teismo sprendimu;

- lenkų (gimtosios) kalbos egzamino išbraukimas iš privalomų brandos egzaminų sąrašo;

- gimtosios kalbos pamokų skaičiaus sumažinimas;

- didžiulių finansinių baudų skyrimas už dvikalbes (lietuvių ir lenkų) gatvių pavadinimų lenteles, esančias ant privačių namų;

- delsimas priimti Tautinių mažumų įstatymą.

Visuotinai kuriamas lenko kaip Lietuvai nelojalaus piliečio, kuris trukdo „laimingai šalies idilei", įvaizdis. Susidaro įspūdis, kad jei ne mažumos, visų pirma lenkai, visos Lietuvos gyvenimo sritys atrodytų pavyzdingai. Tačiau tai fikcija – tik ta valstybė, kuri sugeba išgirsti ir spręsti mažumų problemas, gali vadintis demokratine šalimi, besilaikančia teisių ir pareigų, nurodytų ne tik LR Konstitucijoje, bet ir tarptautinėse sutartyse ir susitarimuose, kuriuos mūsų šalis pasirašė, ratifikavo ir, tuo pačiu, įsipareigojo jų laikytis.

Esant tokiai situacijai mus labai nustebino ir susirūpinimą sukėlė Lietuvos prezidentės D. Grybauskaitės kategoriškas pasisakymas Europos Parlamente jai išsakant repliką, adresuotą EP nariui, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkui Valdemarui Tomaševskiui. Šalies vadovė apkaltino europarlamentarą nelojalumu Lietuvai ir netgi asmeninės naudos siekimu.

Neatitinka tikrovės šalies vadovės patikinimai, kad Lietuva nesulaukė jokios tarptautinės organizacijos pastabų dėl tautinių mažumų padėties. Nemažai tarptautinių institucijų išsakė pastabas dėl tautinių mažumų situacijos Lietuvoje, nurodė trūkumus šioje srityje ir pabrėžė būtinumą juos pašalinti. Ypatingai tai pastebima Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos vyriausiojo komisaro tautinių mažumų klausimais Knuto Vollebaeko ataskaitoje dėl tautinių mažumų švietimo.

Mes, lenkų visuomeninių organizacijų Lietuvoje atstovai, palaikome EP narį, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininką V. Tomaševskį jam dedant pastangas Lietuvos tautinių mažumų situacijai gerinti bei LLRA frakcijos 2014 metų sausio 13 dieną Seime pareikštą protestą.

Nesunku nuslėpti problemas – tikras menas yra pastebėti jas, norėti atvirai apie jas pasikalbėti ir būti pasirengusiam atlikti pokyčius, kurie visų pirma reikalingi mūsų šaliai, Lietuvai. Būtent V. Tomaševskio veiksmai rodo, kad jis rūpinasi visų Lietuvos gyventojų likimu. To neužtemdys nei plačiu mastu vykdoma prieš lenkus nukreipta kampanija, lenkų įžeidinėjimas interneto platybėse, straipsniai žiniasklaidoje – teisybė visada nugali. Tam, kad ši tiesa nugalėtų, raginame kuo greičiau išspręsti tautinių mažumų problemas, visų pirma skubos tvarka priimti Tautinių mažumų įstatymą, kuris padės sureguliuoti tautinių mažumų funkcionavimą Lietuvoje", – rašoma š.m. sausio 27 d. pareiškime.

Parašą po pareiškimo tekstu padėjo 33 lenkų visuomeninių organizacijų Lietuvoje atstovai:

Lietuvos lenkų sąjunga, pirmininkas Michal Mackevič

Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugija „Macierz Szkolna", pirmininkas Juzef Kvetkovskij

Stanislavo Moniuškos lenkų kultūros centras Lietuvoje, pirmininkė Apolionia Skakovska

Respublikinė lenkų rašytojų draugija, pirmininkas Aleksandr Sokolovski

Vilniaus inžinierių ir technikų sąjunga, pirmininkas Jan Andžejevski

Jaunimo organizacija „Nowa Fala", pirmininkas Jaroslav Voitechovič

Vilniaus rajono lenkų mokyklų tėvų forumas, pirmininkas Jaroslavas Tamašunas

Katalikiškoji Lietuvos lenkų draugija, pirmininkė Paulina Mielko

Lietuvos lenkų teisininkų sąjunga, pirmininkas Gžegož Sakson

Partiotų klubas „Vilniaus vilkas", pirmininkas Arnold Petrovič

Vilniaus lenkų kultūros namai, direktorius Artur Liudkovski

VšĮ „Kresy", direktorius Slavomir Subotovič

Vilniaus lenkų teatro studija, direktorė Lilija Keizik

Juzefo Montvilo lenkų kultūros fondas Lietuvoje, pirmininkas Henrik Sosnovski

Lenkų inžinierių ir technikų sąjunga, pirmininkas Ježij Mozyro

Vilniaus regiono verslininkų klubas, pirmininkas Marijan Voitkevič

Lietuvos lenkų kombatantų draugija, pirmininko pavaduotojas Edvard Klionovski

Lietuvos lenkų medikų draugija, pirmininko pavaduotojas Darijuš Žibort

Lenkų švietimo paramos fondas „Samostanowienie", pirmininkas Stanislav Peško

Labdaros ir paramos fondas „Tikėjimas, solidarumas ir viltis", direktorė Edita Šiško

Šalčininkų rajono lenkų mokyklų tėvų forumas, pirmininkė Renata Cytacka

Lietuvos lenkų harcerių (skautų) sąjunga, pirmininkas Adam Blaškevič

Lenkų teatralinio meno klubas, pirmininkas Edvard Keizik

Lenkų dailininkų kūrybinė sąjunga „Elipsa", pirmininkas Vladislav Lavrinovič

Vilniaus lenkų trečiojo amžiaus universitetas, direktorius Rišardas Kuzma

Vilniaus sporto klubas „Polonia", pirmininkas Stefan Kimso

Visuomeninių iniciatyvų draugija, pirmininko pavaduotojas Vladislav Voinič

Vilniaus lenkų teatras, direktorė Irena Litvinovič

Vilniaus politinių kalinių ir tremtinių bendrijos lenkų sekcija, pirmininkė Janina Giečevska

Armijos Krajovos veteranų klubas, pirmininkas Vaclav Pacyno

Vilniaus labdaros draugija, pirmininkė Julija Baniukevič

Lietuvos lenkų mokyklų streiko komitetai, pirmininkas Albert Narvoiš

Lietuvos lenkų mokslininkų draugija, pirmininko pavaduotoja Barbara Dvilevič.