Šiais metais simboliniai „Senovinės ugnies nakties – šimtmečio laužai“ Lietuvos pakrantėje skiriami šimtmečio sėkmės istoriją kūrusiems herojams, kurie išsaugojo ir kūrė valstybingumo tradicijas, kovojo už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Tai tūkstančiai įvairių tautybių, konfesijų ir socialinių grupių atstovų, kūrusių ir saugojusių Lietuvos valstybingumo tradiciją. Iniciatyvos metu bus uždegta daugiau nei 20 laužų.
Paskutinį rugpjūčio šeštadienį, visų bendrai uždegti simboliniai Baltijos jūros pakrantės šalių laužai, simbolizuos draugystę, vienybę ir Baltijos jūros šalių bendrą istoriją bei kultūrinį paveldą. Uždegami simboliniai laužai primins ir apie Baltijos jūros reikšmę, jos išsaugojimą ateities kartoms.
Per daugelį metų „Senovinė ugnies naktis“ šventė tapo tradicija ir buvo pradėta švęsti daugelyje Baltijos jūros pakrantės šalių – prie projekto prisijungė Estija, Latvija, Švedija, Lenkija. Simboliniai laužai uždegami net ir tose šalyse, kurios neturi Baltijos jūros pakrantės. Šventės metu vyksta įvairūs kultūriniai renginiai – vyksta poezijos, folkloro, tradicinių šokių vakarai, kuriuose aktyviai dalyvauja vietos bendruomenės ir svečiai.
Iniciatyvos organizatoriai ir partneriai - Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Pajūrio regioninio parko direkcija, Klaipėdos ir Klaipėdos rajono, Palangos, Neringos, Šilutės savivaldybių, Rusnės ir Kintų miestelių vietos bendruomenės, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras, Nidos kultūros ir informacijos centras „Agila“.
Šimtmečio laužai Lietuvoje bus uždegami: Šventosios uosto teritorijoje ant kopos, Monciškėse, prie Palangos gelbėjimo stoties, tarp Palangos tilto ir Palangos gelbėjimo stoties, prie Palangos tilto, tarp Palangos tilto ir Birutės paplūdimio, prie Birutės kalno – Birutės paplūdimys, Nemirsetoje, ties Šaipių kaimu, Karklės kaime, Olandų kepurės skardis, Kukuliškiai, prie Girulių gelbėjimo stoties, prie Melnragės gelbėjimo stoties, paplūdimyje ties Pervalka, paplūdimyje ties Preila, centrinis Nidos paplūdimys, Rusnėje – iškyšulyje, kur Nemunas išsiskiria į Atmatą ir Skirvytę, Kintuose – prie Marių, prie Kapstato ežero (Endriejavas), prie Girkalių kultūros centro, Būtingės geomorfologiniame draustinyje.
Tikslias renginių vietas Lietuvos pajūryje galima rasti - www.lietuva.lt ir http://www.ancientlights.eu/lt
Organizatoriai įspėja, kad Baltijos jūros pakrantėje laužai gali būti degami tik gavus visus būtinus leidimus iš savivaldybių administracijų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
