Pastaruoju metu prie Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centro Giesiškėse veikiančio dienos centro „Arka“ darbuotojai gerovės centro globotiniams ir dienos centro lankytojams suplanavo įdomią išvyką į Anykčius. Norinčiųjų buvo daug, todėl išvykos buvo dvi. Tiesa, orai nelepino, nes po karščių ir sausros pasipylė lietus ir buvo atėjusi vėsesnio oro banga. Tačiau, kaip atrodė, ne itin palankūs atrakcijoms lauke orai neatbaidė nuo suplanuotų sumanymų.
Nuo pat ryto autobusas du kartus (liepos 2 ir 5 dienomis) vyko Anykščių link, o mieste jau laukė įdomiausios vietos lankytojams. Buvo išvyka su gide po Siaurojo geležinkelio muziejų, kur dalyviai išklausė ne tik pasakojimų, bet visi labai noriai pasivažinėjo drezina. Sužinojo apie represijas ir savo senelių bei prosenelių kartos tragišką likimą. Pamatė, kokiuose vagonuose buvo išvežami žmonės į Sibirą, į Rusijos gilumą, pasiklausė nostalgiškų dainų fragmentų ir susidomėję norėjo užlipti ant visų įmanomų eksponatų.
Labai patrauklus pasirodė apsilankymas Pramogų ir sporto centre „Kalita“. „Man taip patiko pasivažinėjimas rogutėmis, kad iš pradžių net šurpuliukai ėjo nugara, nes taip įspūdingai viskas atrodė, tačiau toliau viskas buvo „į kalnelį ir nuo kalnelio“ ir nebebuvo baisu, tai labai, labai faina!“ – džiaugėsi vaikai ir gyrė „Kalitos“ atrakcijas. Kitądien dalijosi įspūdžiais ir piešė tai, kas jiems labiausiai patiko ir dažniausia tema buvo pasivažinėjimas pramogų centre.
Vėliau ekskursijos dalyvių laukė gausūs ir skanūs pietūs restorane, o po pietų – Medžių lajų takas. Anykščiuose yra vienintelis Rytų Europoje medžių lajų takas. 21 metro aukštyje galima apie 300 metrų eitis tarp medžių lajų ir grožėtis nuostabiais vaizdais. „Bijojau, bet taip norėjau pamatyti gražius vaizdus ir dabar didžiuojuosi savimi, kad man pavyko užkopti į lajų taką“, – maždaug taip pasakojo vaikai savo įspūdžius nulipę žemyn.
Ne ką mažesnė atrakcija buvo Puntukas – vienas didžiausių riedulių Lietuvoje. Akmuo sveria apie 265 tonas, yra 7,54 m ilgio, 7,34 m pločio ir 5,7 m aukščio (iš jų 1,5 m slypi po žeme). Iki 1957 metų buvo laikomas didžiausiu Lietuvoje, kol nebuvo rastas jo „brolis“ Puokės kaime. Pastarojo ilgis – 13,4 m, plotis – 7,5 m, o aukštis – 3,6 metro. Puntuko akmuo yra netoli Šventosios, ilgiausio Neries intako. Vaikai sakė, kad jiems tai – puiki geografijos informacija, kuria galės pasigirti per geografijos pamokas ir pasidalyti prisiminimais su kolegomis. Įdėmiai išklausė informacijos apie akmenyje iškaltus „Lituanicos“ lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bareljefus ir jų testamento žodžius. Skulptūros autorius Bronius Pundzius. Iškalė ją per 180 dienų 10-ųjų istorinio skrydžio metinių proga.
Lėktuvas 1933 m. liepos 15 d. startavo iš Niujorko, sėkmingai perskrido Atlanto vandenyną, tačiau dėl nežinomų priežasčių sudužo Pščelniko vietovėje (Pszczelnik, dab. Lenkija) ir nepasiekė tikslo, neatskrido į Kauną.
Auklėtojams - ekskursijos organizatoriams – rūpėjo priminti vaikams, kad prieš startą sudarytam testamente pilotai parašė, kad skiria savo skrydį laisvai Lietuvai. Šioje svarbioje vietoje ypatigai nuskambėjo priminimas, kad 2018-ieji yra Lenkijos ir Lietuvos nepriklausomybės atgavimo šimtmečio metai. Lietuvos pilotai tarpukario metais norėjo pakartoti 1927 m. amerikiečio Charleso Lindbergho – pirmojo perskridusio Atlantą – žygdarbį. Darius ir Girėnas svajojo pagerinti tolimiausio skrydžio rekordą.
Paskutinė įdomybė buvo labirintų parkas, kur ekskursijos dalyviai galėjo pabėgioti, nuo apžvalgos aikštelės medyje pasigrožėti panorama, sužaisti didžiuliais šachmatais ar šaškėmis, aplankyti mini zoologijos sodą, pozuoti nuotraukai nuo pelėdos drevės arba paplaukioti vandenyje specialiame uždarytame balione... Be to, galėjo aplankyti „aukštyn kojomis“ apverstą namelį, kuriame visi baldai ir inventorius kabo, nes grindys yra viršuje, o lubomis vaikščiojama. „Vos galėjau pastovėti ant kojų“, – sakė Kamil ir kiti irgi bandė įsivaizduoti, kaip galima būtų apsigyventi tokiame namelyje.
Verta pabrėžti, kad tokios išvykos praturtina mokykloje įgytas žinias, leidžia atrasti naujų dalykų. Ekskursijos dalyviai, be kita ko, sužinojo, kad iš Anykščių kilę daug Lietuvai nusipelniusių žmonių: Seinų vyskupas, lenkų ir lietuvių poetas, poemos „Anykščių šilelis“ autorius Antanas Baranauskas, leksikografas, lietuvių kalbos žodyno ir gramatikos autorius Konstantinas Sirvydas, lietuvių rašytojai Jonas Biliūnas ir Antanas Vienuolis.
Justyna Turbienė
Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centro direktorė
