Lietuvos žiniasklaidos elitas praktiškai nenusileidžia politiniam (55,6 balai). Vokietijos ar Vengrijos žiniasklaidos elitai negali pasigirti tokia įtaka visuomenės valdymui. Vokietijos žiniasklaidos atstovų įtaka vertinama 34,2 balo, Vengrijoje – 32,6 balo. Lietuvoje mažiausiai įtakingais elito atstovais laikomi profsąjungų vadovai, nepatyrę politikai ir Europos parlamento nariai.

Lyginant įtakingiausiųjų paveikslą Vakarų Europos valstybėse ir Lietuvoje, matyti, kad bankininkų bei profsąjungų elitai Lietuvoje disponuoja kur kas menkesne galia nei Vokietijoje ar Vengrijoje.

Vertybiniu požiūriu Lietuvos elito atstovai liberalesni nei įtakingiausieji piliečiai kitose Europos Sąjungos valstybėse. Lietuvos elitai linkę daugiau dėmesio skirti ekonominiam konkurencingumui bei socialinei apsaugai.

Lietuvos elitai yra vakarietiškesni, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tyrimas atskleidė, kad nacionalinę tapatybę elitams apibrėžia daugiausia nacionalinės kalbos mokėjimas ir valstybės įstatymų laikymasis. Religinės preferencijos ar kilmės šalis, anot jų, nėra svarbūs kriterijai, konstruojant tapatybės sampratą.

Nacionalinės tapatybės išsaugojimui mažiau svarbus ir kultūrinių tradicijų laikymasis. Vos trečdalis (31,6 proc.) Lietuvos elitų atstovų tautinių tradicijų puoselėjimą pripažino svarbiu nacionalinės tapatybės kriterijumi.

Apskritai ES elitai europietiškumą laiko pilietiškumo atmaina ir „prigimtiniam" tautiškumui skiria mažiau dėmesio. ES elitai kur kas labiau nei paprasti gyventojai tiki, kad europinė tapatybė yra kryptingų pastangų dėka įgyjama ar išmokstama ir elitai labiau nei kiti piliečiai sieja save su Europa.

Lietuvos elitų orientaciją į vakarus iliustruoja ir įtakingiausiųjų preferencijos perleisti valstybės valdymo galią Europos Sąjungos institucijoms. Politikos atsakomybę į ES labiausiai linkę perleisti žiniasklaidos elitų atstovai. Įdomu, kad net 22 proc. Lietuvos elitų atstovų linkę ES institucijoms patikėti sveikatos apsaugos politikos valdymą. Tuo tarpu tik 12 proc. ES elitų atstovų palaiko šią idėją.

Energetikos politikos atsakomybės perkėlimui į ES lygmenį pritaria 77 proc. Lietuvos elitų atstovų. Šią idėją palaiko pusė (apie 50 proc.) įtakingiausiųjų piliečių iš kitų ES šalių.

Vieni iš ES elitus vienijančių tapatybės elementų – panašus geopolitinių, socialinių ir ekonominių grėsmių suvokimas. Kaip didžiausias grėsmes europietiškai tapatybei elitai suvokia nacionalizmą ir ES valstybių narių socialinius bei ekonominius skirtumus. Taip pat nemaža grėsme elitai laiko potencialią Turkijos narystę ES ir imigraciją iš ne ES šalių.

Rusijos kišimais į Europos reikalus taip pat pripažįstamas grėsme. Rusija kaip geopolitinė grėsmė labiau išreikšta Rytų Europos šalių elitų, nei įtakingiausiųjų piliečių iš Vakarų. Elitai grėsme europinei tapatybei ir bendriems siekiams laiko globalizacijos poveikį, ES plėtrą į kitas negu Turkija šalis, stiprėjantį ES reguliavimą, artimus kai kurių ES valstybių narių santykius su JAV.

Tyrimas atskleidė, kad Vidurio ir Rytų Europos elitai, priešingai nei jų kolegos Vakaruose, rodo žymiai mažesnį suinteresuotumą perduoti viešosios politikos vairą supranacionalinėms ES institucijoms. Įdomu pastebėti, jog visų šalių ekonominiai elitai daug palankiau žiūri į įvairių sričių viešosios politikos europizaciją nei politiniai elitai.

Parengta pagal „Elitų Europa: tapatybių ir interesų kaleidoskopas"