Pasak jos, agresija ne naujas reiškinys, tačiau pasaulyje įgauna vis žiauresnes formas. Kadaise smurtas prieš vaikus buvo toleruojamas. Dabar laikai pasikeitė ir praėjusių metų vasarį Lietuvos Seimas priėmė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, kurios draudžia vaiko atžvilgiu naudoti bet kokias smurto formas, kartu – ir fizines bausmes.

„Blogiausia, kad tėvai įsitikinę, jog naudodami smurtą prieš vaikus elgiasi gerai, nes daro tai vaiko labui, o juk problema slypi tame, kad tėvams trūksta brandaus tėvystės ar motinystės jausmo“, – sakė R. Kardaitė-Vėlyvienė. Anot jos, tėvai nevertina vaikų kaip sau lygių ir primeta savo valią, savo pažiūras, apgaubia perdėtu rūpesčiu ir besaike kontrole.

Dažnai vaikai tampa suaugusiųjų žaidimų ir manipuliacijų įkaitais, o ypatingai tai pasireiškia per skyrybų procesus. Skyrybos – tai dar viena Lietuvos visuomenės rykštė. Pagal šį rodiklį Lietuva užima antrą vietą Europos Sąjungoje. „Geresnius“ rezultatus šioje srityje turi tik Danija, o apskritai pasaulyje daugiausia skyrybų registruojama Rusijoje. Eurostato duomenimis, Lietuvoje 100 santuokų tenka 40,4 skyrybų. Pernai dėl skyrybų su vienu iš tėvų liko 6692 vaikai. Dėl nutrauktų santykių tarp tėvų vaikai patiria emocinį sukrėtimą, neretai jiems tenka patirti ir finansinių problemų, nes dažnai buvęs partneris nepadeda auginti savo vaikų. Reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad mūsų šalyje kas trečias vaikas gimsta ne santuokoje.

Anot pranešėjos, vaiką žaloja bet koks smurtas: fizinis, psichologinis, finansinis, seksualinis ir apleidimas. Kadangi kiekvienas vaikas savotiškai reaguoja į smurtą, todėl jo pasekmės ir įtaka sveikatai ir charakterio bruožų formavimuisi būna įvairios. Tais atvejais, kai smurto atvejai nėra tiesiogiai nukreipti į juos ir vaikai yra tik liudininkai, anaiptol nereiškia, kad tai nedaro neigiamos įtakos ir neatsilieps jų elgesiui ateityje.  

„Labai norėčiau, kad suaugusieji matytų vaikuose tuos, kuo jie iš tiesų yra – žmones. Kad nevežiotų jų į mokyklas. Neprimintų nuolat, kad reikia valgyti. Kad su mažyliais nekalbėtų kaip su viščiukais. Kad nesakytų, jog vaikai nieko nesupranta. Kad atvestų vaiką prie mirštančios senelės lovos. Kad kalbėtų su jais apie meilę ir Tėvynę. Kad apskritai kalbėtų su jais. Dar norėčiaus, kad vaikai galėtų nusipirkti visas knygas, kurios jiems patinka. Kad vaikų niekas neskriaustų. Kad nebeliktų vaikus globojančių organizacijų, nes nebūtų ko ginti“, – vaikų rašytojo Gendručio Morkūno žodžius pacitavo R. Kardaitė-Vėlyvienė. Pasak jos, vaikai privalo rodyti pagarbą vaikams, tikėtis jų bendradarbiavimo, leisti rinktis ir nustatyti tikslius elgesio principus, kurie būtų priimtini abiem šalims. Reikia stengtis išmokyti vaiką savikontrolės ir savidisciplinos.

„Nebijokite daryti klaidų. Klystame visi ir tai labai žmogiška. Svarbu išmokti gyventi su savo netobulumais ir turėti drąsos jiems pasipriešinti“, – baigė kalbą prelegentė, kuri pati augina keturis vaikus.

Po teorinio užsiėmimo seminaro dalyviai pasidalijo į grupes ir modeliavo įvairias situacijas, jų metu jie buvo ir tėvai, ir vaikai.

Seminarą organizavo Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras pagal Vilniaus rajono savivaldybės smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2018-2020 metų programos priemonių planą.

Zygmunt Ždanovič
Vilniaus krašto savaitraštis