Pasak l. e. direktorės pareigas, direktorės pavaduotojos ugdymo reikalams Ritos Stasiulevičės, pagrindinė lopšelio-darželio „Prie pasakų parko“ paskirtis - ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas bendrosios paskirties grupėse ir specialiosios paskirties grupėse, kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, autizmo problemų turinčių vaikų ugdymas. Iš viso šiame integruotame lopšelyje-darželyje veikia 12 grupių, iš jų 4 yra lenkų - 2 bendrosios ir 2 specialiosios paskirties.

Specialiosios paskirties lenkų grupės - tai priešmokyklinio ugdymo grupė „Boružėlės“ („Biedronki“), kurią šiuo metu lanko šeši 6-7 metų vaikai (penkiems iš jų specialistai yra patvirtinę autizmą), jaunesnę 3-5 metų vaikų grupę „Kačiukai“ („Kotki“) sudaro dešimt vaikų (aštuoniems diagnozuotas autizmas).

Neguodžianti statistika
Pagal statistiką, pastaraisiais metais iš 60 vaikų vienas turi autizmo spektro sutrikimą. Lietuvoje kasmet registruojama vis daugiau atvejų. Įdomu, kad autizmas triskart dažniau pasireiškia berniukams nei mergaitėms. 50 proc. šį sutrikimą turinčių vaikų papildomai turi lengvą protinį atsilikimą. Kol kas mokslininkams nepavyko nustatyti, kas sukelia šį sutrikimą. Autizmas - tai emocinis-protinis sutrikimas, turintis įtakos vaiko raidai, jo socialinių įgūdžių, kalbos ir elgesio vystymui.  

Autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų ugdymas ir auklėjimas - tai didelis iššūkis vaikams ir švietimo įstaigoms. Kartu tai - tolerancijos testas visai visuomenei, kuri kol kas su juo nesusitvarko, o vienintelė apčiuopiama valstybės parama vaikus autistus auginančioms šeimoms - pašalpa.

Vilniaus Karoliniškių mikrorajone esančiame lopšelyje-darželyje kasdien su mažyliais dirba visa komanda specialistų: logopedas, specialieji pedagogai, psichologas, auklėtojos ir jų padėjėjos. Kol vaikai lanko darželį, jų tėvai gali jaustis saugiai. Problemos prasideda tuomet, kai vaikai autistai paauga ir pradeda lankyti bendrojo lavinimo mokyklas. Integruotos klasės Lietuvos švietimo įstaigose šiuo metu nėra paplitusios. Vaikai autistai iš lenkų šeimų šiuo metu dažniausiai tęsia mokslus, be kita ko, Vilniaus Jono Pauliaus II progimnazijos integruotoje klasėje.

Bet kiekvienas skirtingas...
„Iš pažiūros galėtų atrodyti, kad visi autizmo spektro sutrikimą turintys mažyliai panašūs - vengia akių kontakto su kitu žmogumi, turi kalbos sutrikimų - praktiškai nekalba, laikosi atsiskyrėliškai, jiems nereikalingas kontaktas su juos supančiu pasauliu... Jiems yra gera būnant atskirai, todėl komfortiškiausiai jaučiasi tuomet, kai užsidaro savyje. Tačiau dirbant su mūsų auklėtiniais reikalingas individualus priėjimas, nes vis dėlto kiekvienas vaikas autistas yra skirtingas. Vaikai autistai kitaip jaučia skonius, kvapus, pasirinktinai vertina maistą. Kiekvienam autizmas pasireiškia kiek kitaip. Žmonės su tokia pačia diagnoze gali elgtis skirtingai, turėti skirtingas galimybes“, - pasakoja Tadeuša Bieleninik, logopedė, kuri darbui lopšelyje-darželyje „Prie pasakų parko“ atidavė 25 savo gyvenimo metus, o pastaruosius 10 metų dirba su vaikais autistais.

Su autizmo spektro sutrikimą ar švelnesnę jo formą - Aspergero sindromą turinčiais vaikais susiduria ir sostinės A. Vivulskio g. 2 veikiančioje Vilniaus miesto psichologinėje-pedagoginėje tarnyboje, kur dirba kaip vadinamoji lenkų logopedė. Būtent ši įstaiga nustato diagnozės laipsnį ir siunčią vaiką į specialiąją ugdymo įstaigą.

Kontaktai su aplinka
Sunkių vaiko autisto ir jo artimųjų kontaktų su išoriniu pasauliu anaiptol nepalengvina juos supančios aplinkos netolerantiškumas, žinių stoka, nesupratimas, kuri netipišką elgesį visada linkusi priskirti netinkamam auklėjimui.

„Vaikai autistai labai jautrūs garsams. Jei tėvai su tokiu vaiku ateina, pavyzdžiui, į parduotuvę, kur vienu metu vyksta daug dalykų, tai natūralu, kad netrukus vaikas reaguos į tai protestuodamas. Kai jis pradeda rėkti, kaipmat atkreipia žmonių dėmesį, o šie negaili epitetų dėl netinkamo auklėjimo, lepinimo ir pan. Viena pažįstamų mamų, siekdama išvengti nereikalingų pastabų savo adresu, tokiomis situacijomis paprasčiausiai pasako, kad jos vaikas yra autistas“, - aiškina ponia T. Bieleninik.

Anot specialistų, jau iki trečiųjų gyvenimo metų galima nustatyti, ar vaikas turi autizmo problemų. Tačiau praktiškai vaikai autistai diagnozuojami tik būdami 6-8 metų.

„Vieniems vaikams anksčiau, kitiems vėliau diagnozuojamas šis sutrikimas. Būna, kad kelių mėnesių mažylio tėvai pradeda nerimauti, neva vaikas nereaguoja į mamos balsą ir mieliau stebi šešėlius ant sienos ar savo pirštelius. Kai vaikas yra 3 metų amžiaus, jau galima konkrečiai nustatyti, kad jis turi autizmo spektro sutrikimą. Iš pradžių jis net gali šiek tiek kalbėti, tačiau nuo 3 gyvenimo metų kalba blokuojasi, - aiškina patyrusi logopedė. - Tėvams nerimą kelia vaiko būklė: mažylis naktimis nemiega, jo elgesys nukrypsta nuo normos. Patys tėvai irgi neišsimiega, apleidžia profesinę karjerą, yra pavargę ir nusiminę dėl tokios situacijos, nes nežino, ką daryti su mažyliu...“

Pripažinti, vadinasi, padėti
Anot specialistės, diagnozės patvirtinimas visada sukelia tėvams šoką. Susitaikyti su vaiko kitoniškumu reikia daug jėgų ir toli gražu ne kiekvienas pakelia šį išbandymą oriai. Laimė, dauguma tėvų randa motyvaciją ieškoti profesionalios pagalbos

Po trijų savaičių psichiatrinės stebėsenos Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Vaiko raidos centre Santariškėse maži vaikai nukreipiami į psichologinę-pedagoginę tarnybą, o iš ten - su konkrečiais nurodymai dėl vaikui reikalingos pagalbos - į atitinkamas ugdymo įstaigas.

„Specialiosios paskirties grupes turintis darželis yra geriausias prieglobstis autizmo spektro sutrikimą turinčiam vaikui. Pas mus kiekvienam vaikui užtikrinta ne tik gera globa, bet ir specialūs užsiėmimai, padedantys jo ugdymui“, - pabrėžia T. Bieleninik, kuri kaip logopedė su kiekvienu vaiku autistu dirba po 30-40 minučių tris kartus per savaitę. Su vaikais specialiosios paskirties grupėse specialistai turi dirbti penkis kartus per savaitę. Per šiuos susitikimus vyksta ir ergoterapijos užsiėmimai.

Specialiosios paskirties grupėse vaikai, panašiai kaip ir bendrosios paskirties grupėse, eina popiečio miego, žaidžia, eina pasivaikščioti, valgo. Tiesa, valgiaraštį kiekvienas jų gali komponuoti savaip, juk kaip minėjo mūsų pašnekovė, mažyliai autistai turi skirtingų kulinarinių pomėgių.

Vaikų autistų tėvai neprivalo laukti eilėje patekti jų atžalai į darželį, tačiau registracija bendrojoje sostinės savivaldybės sistemoje jiems irgi galioja.

Maži, bet reikšmingi laimėjimai
Mūsų pašnekovė neslepia, kad darbas su vaikais autistais sekinantis ir emociškai sunkus. Nors šių pastangų vaisiai neretai būna minimalūs, tačiau darbuotojams, o visų pirma tėvams, tai priežastis tikram džiaugsmui.

„Vaikų autistų laimėjimai sukelia didžiausią pasitenkinimą ir motyvuoja tolesniam darbui. Nėra nieko ypatingo išmokyti ko nors sveiką vaiką, neturintį bendravimo problemų, kalbos sutrikimų. Menas išmokyti tą mažylį, kuris kasdien yra vis kitos nuotaikos, nereaguoja į raginimą bendradarbiauti, atsako į klausimus tik tuomet, kai nori... Išmokyti bendrauti nėra lengva ir reikia tai daryti palaipsniui, tačiau pažanga visada matoma“, - džiaugiasi T.  Bieleninik. Pralaužti šią neprieinamumo sieną padeda profesinė patirtis, empatija ir įvairios didaktinės priemonės, esančios logopedo kabinete. Spalvotos dėlionės, kaladėlės, raidės ir t. t. neatsiejamos mokant net tų paprasčiausių žodžių. Įstaigos specialistai dirba pagal nustatytą programą, tačiau nuolat privalo prisitaikyti prie vaiko poreikių ir elgesio.

„Būna, deja, ir taip, kad jei vaikas susinervina, kabinete viskas skraido... Tada reikia rasti raktą situacijai sušvelninti. Vaikai autistai dažniausiai susikoncentravę į save ir dažnai išmėgina įvairius būdus, išsireikalaudami tai, ko nori. Tėvai dažnai nusileidžia, ir kad vaikas tylėtų, leidžia jam viską“, - pasakoja ponia T. Bieleninik. Tačiau, kaip paaiškina ji, vaikų autistų agresijos tikslas nėra ką nors nuskriausti, bet pasiekti kai ką sau.

Darželio auklėtiniai mokomi sėstis prie stalo ir valgyti būtent prie stalo. Vaikai autistai nekenčia jokių pokyčių, todėl iš namų atsineštus įgūdžius labai sunku pakeisti. Iš autizmo negalima išaugti, tačiau tam tikrą elgesį galima išugdyti. Be to, vaikai autistai neretai būna gabūs kai kuriose labai siaurose srityse, pavyzdžiui, matematikos, muzikos, dailės, geografijos. Ir švietimo įstaiga padeda šiuos gabumus atskleisti ir vystyti.

Šią tezę gali patvirtinti ir kai kurie lopšelio-darželio „Prie pasakų parko“ auklėtiniai: Karolinka jau dabar rodo galėsianti būti talentinga dailininkė. „Tapyti“, - su šiuo žodžiu mergaitė peržengia savo grupės darželyje slenkstį ir nedelsdama imasi tapyti. Edvinas tiesiog dievina žaidimus su kamuoliu, laipioja kopetėlėmis. Ką gali žinoti, galbūt kaip Lionelis Messi, kuris irgi yra autistas, ateityje bus garsus sportininkas?..

Džiaugsmingas šventimas
Visais savo gabumais darželio auklėtiniai sublizgėjo balandžio 3 d. per Pasaulinės autizmo supratimo dienos minėjimą. Kiekviena grupė atliko dailės darbus, o į šią kūrybą buvo įsitraukę ir tėvai, ir auklėtojos. Bendras darbas ir šventimas, kurio metu negalėjo pritrūkti svečių iš draugiškus ryšius su įstaiga palaikančios Vasilijaus Kačialovo gimnazijos, o taip pat vaikų meniniai pasirodymai, tapo gera proga geriau susipažinti, džiaugtis saugiu buvimu darželyje. Buvo ir vaišės vaikams, ir net  mėlynos spalvos spurgų. Pabaigoje šventės dalyviai paleido į orą mėlynus balionus. Mėlyna spalva simbolizuoja solidarumą su turinčiais autizmo sutrikimo sindromą.

Irena Mikulevič
Vilniaus krašto savaitraštis