Internetu vis dar niekuomet nėra naudojęsi 21 proc. ES gyventojų; lyginant su 2006 m., kuomet internetu nebuvo naudojęsi 42 proc. gyventojų, šis rodiklis pagerėjo du kartus.

Lietuvoje kiekvieną ar beveik kiekvieną dieną internetu naudojasi 53 proc. gyventojų, bent kartą per savaitę – 65 proc. 29 proc. lietuvių vis dar nėra išmėginę interneto teikiamų galimybių.

41 proc. Europos Sąjungos gyventojų reikalus su viešojo sektoriaus institucijomis tvarko internetu. Dažniausiai ES mastu naudojamos viešojo sektoriaus elektroninės paslaugos: pajamų mokesčio deklaravimas (naudojosi 44 proc. interneto naudotojų, kurie tvarkė reikalus su viešojo sektoriaus institucijomis), asmens dokumentų – pasų, asmens tapatybės kortelių, vairuotojo pažymėjimų, gimimo, santuokos ar mirties liudijimų – užsakymas (20 proc.), kreipimasis dėl socialinių išmokų (16 proc.), viešųjų bibliotekų leidinių ir informacijos paieška (16 proc.) ir stojimas į aukštojo mokslo įstaigas (9 proc.).

61 proc. ES interneto naudotojų perka internetu prekes ar paslaugas savo asmeniniais tikslais; didžiausia dalis gyventojų, perkančių internetu, yra Jungtinėje Karalystėje (internetu perka 85 proc. interneto naudotojų), Danijoje (81 proc.) ir Vokietijoje (80 proc.), mažiausia 0 Rumunijoje (15 proc.), Bulgarijoje (22 proc.), Estijoje (28 proc.) ir Italijoje (32 proc.). Lietuvoje internetu perka 38 proc. interneto naudotojų, ir Lietuva Eurostato ataskaitoje minima kaip viena iš valstybių, kuriose šis rodiklis pastaraisiais metais augo ypač sparčiai.

Europos Sąjungos mastu 79 proc. namų ūkių turi interneto prieigą, 76 proc. naudojasi plačiajuosčiu internetu.