Prezidentė Dalia Gybauskaitė pasakė, kad tautinių mažumų įstatymo iš 1989 m. atgaivinimas pažeistų 1992 m. Lietuvos Konstituciją,o tai reikštų mėginimas grįžti į posovietinę erdvę.
Antroji grėsmė, kokią prezidentė Dalia Gybauskaitė mato projekte, yra daugiakalbystės įteisinimas Lietuvoje,"tarp jų ir rusų kalbą, o jeigu, pavyzdžiui, ateityje turėtume darbo jėgos iš tolimųjų valstybių, dar galbūt turėtume ir kinų kalbą. Aš manyčiau, kad toks įstatymas ir tokia šio Seimo daugumos intencija yra Lietuvos Konstitucijos tiesioginis trypimas"– pabrėžė prezidentė Dalia Gybauskaitė.
Europos Žmogaus Teisių Fondo (EFHR) nuomone prezidentės argumentai neturi pagrindų ir jais siekama pažadinti visuomenėje nenorą reguliuoti tesinius klausimus susijusius su tautinėmis mažumomis. Minėtas įstatymas galiojo iki 2009 metų pabagos, tai yra beveik 20 Lietuvos Nepriklausomybės metų ir jokia institucija (tame tarpe Lietuvos Seimas ar Konstitucinis Teismas) niekada nekalbėjo apie jo prieštaravimą Lietuvos Konstitucijai.
Taip pat reikia pabrėžti, kad pagrindinių sąvokų, susijusių su tautinių mažumų apsauga nežinojimas kelia nepasitikėjimą. Migrantų teises Lietuvoje, panašiai kaip pabėgėlių teises, yra apibrėžtos kituose teisės aktuose ir tautinių mažumų įstatymas nėra (neturėtų būti) taikomas šioms socialinėms grupėms.
EFHR eilinį kartą primena LR prezidentei (ankstesnė organizacijos nuomonė: http://lt.efhr.eu/2013/07/23/prezidente-ir-lenku-klausimas/), kad 2000 m. Lietuvos ratifikuota Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija yra galiojanti. Tai yra tarptautinis aktas, į kurio nuostatas taip pat reikia atsižvelgti visuose įsakymuose ir įstatymuose, ypač kurie yra tiesiogiai susiję su tautinėmis mažumomis. Lietuvos Respublikos prezidentė, kuri prezidento priesaikoje žadėjo atstovauti visą Lietuvos tautą ir valstybę, viešosiose kalbose pareiškia tik savo subjektyvią nuomonę, nepaisydama jokių tarptautinių dokumentų. Dėl to kyla ginčai tarp skirtingas vertybes atstovaujančių grupių bei kompromituoja Lietuvos prezidentę,o tuo pačiu ir pačią Lietuvos Respublika tarptautinėje arenoje kaip valstybę, kuri pažeidžia pagrindines Europos vertybes, kurios vadovė nesugeba prisiderinti prie ją įpareigojančių teisinių dokumentų.
Atsižvelgiant į tai EFHR dar kartą nori pabrėžti savo poziciją – Seimas turėtų kuo greičiau priimti atitinkamą teisės aktą apsauganti tautines mažumas Lietuvos valstybėje.
EFHR
EFHR
