Eišiškėse susirinkusieji maldą skyrė kovojusių už Tėvynės laisvę atminimui. Klebonas kun. Tadeuš Matulianec kalbėdamas apie žuvusius prisiminė Šv. Jono Pauliaus antrojo žodžius ir meldėsi už jų atminimo išsaugojimą istorijoje. Į susirinkusius kreipėsi Lenkijos Respublikos ambasadorė Lietuvos Respublikoje Urszula Doroszewska dėkodama eišiškiečiams už Pasmerktųjų karių atminimo puoselėjimą.

„Dėkoju Jums už šių kapų globojimą ir rūpestį. Jus rodote prisirišimo prie protėvių tikėjimo ir jų atminimo šlovinimo pavyzdį. Kaip Lenkijos Respublikos ambasada stengiamės identifikuoti kuo daugiau nežinomų karių palaikų, atrasti jų laidojimo vietas, kad ateityje prie kiekvieno Vilniaus krašte žuvusio kario kapo atsirastų užrašas su vardu ir pavarde, kad jo šeima turėtų galimybę žinoti jo amžino poilsio vietą, - kalbėjo ambasadorė.

Nepaisant žvarbaus vėjo ir sniego į minėjimą taip pat atvyko Eišiškių seniūnijos seniūnas Miroslav Bogdiun, Eišiškių gimnazijos jaunimas, lydimas mokytojų ir gimnazijos direktoriaus Roberto Sliževskio.

Savivaldybės atstovai taip pat nuvyko į Kalesninkų kapines, kur kartu su L. Narbuto mokyklos mokiniais ir seniūne Danuta Vilbik padėjo gėles ir uždegė atminimo žvakes.

Butrimonyse prie Armijos Krajovos karių kapo taip pat susirinko A. Krepštul gimnazijos jaunimas, lydimas direktorės Teresos Savel ir seniūnės Vandos Belskos. Už žuvusiųjų atminimą ir ramybę meldėsi klebonas Tadeuš Aškelovič. Mero pavaduotoja Jadvyga Sinkevič, kreipdamasi į jaunimą, pabrėžė istorijos žinojimo svarbą ir jos puoselėjimą.

Į Šalčininkų ir Sangėliškių kapines mero pavaduotoją Jadvygą Sinkevič lydėjo Šalčininkų seniūnijos seniūnas Gžegož Jurgo.

„Pasmerktaisiais kariais“ vadinami pokario metų antisovietinio pasipriešinimo nariai, kovoję už Lenkijos visuomenės nepriklausomybę, prieš per prievartą primestą komunistinį režimą. 2011 m. Lenkijos Tautinio atminimo instituto siūlymu kovo 1 – oji buvo paskelbta Nacionaline pasmerktųjų karių atminties diena.

Inesa Suchocka

salcininkai.lt