Tyrimą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu spalio 18-29 dienomis atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė "Spinter tyrimai".

84 proc. apklaustųjų teigė nepatyrę jokios diskriminacijos. 8 proc. teigė patyrę diskriminaciją dėl amžiaus, 4 proc. - dėl lyties, 3 proc. - dėl etninės kilmės ar tautybės, 2 proc. - dėl religijos ir įsitikinimų, 1 proc. - dėl lytinės orientacijos.

Tikinčiais save nurodė 74 proc., netikinčiais - 16 proc. respondentų, įsitikinusių ateistų - 1 proc., 9 proc. nieko nenurodė.

52 proc. respondentų mano, jog homoseksualūs asmenys turi turėti tokias pat galimybes darbo rinkoje kaip ir heteroseksualūs.

Dažniausiai manoma, jog psichikos negalią turintys žmonės turėtų gyventi specialiai tam pritaikytuose namuose - 46 proc. 27 proc. manymu, tokie žmonės gali gyventi bet kur, kaip ir visi kiti žmonės. 12 proc. laikosi nuomonės, kad psichikos negalią turinys žmonės turėtų gyventi ligoninėse. 10 proc. teigimu, jiems būtų geriausia gyventi toliau nuo miesto, kur būtų užtikrintas jų saugumas.

Tyrimas tikrino ir respondentų žinias apie diskriminaciją. Apie diskriminaciją žinančiais "labai daug" save laiko 7-8 proc. respondentų. "Gana daug" apie diskriminaciją žinantys nurodo 21-24 proc. apklaustųjų. 29-35 proc. apie diskriminaciją žino "vidutiniškai. "Nieko" nežinančiais save laiko 8-15 proc. respondentų.

Geriau savo žinias apie įvairią diskriminaciją vertina 36-45 metų respondentai, aukščiausio išsimokslinimo žmonės, didesnes pajamas turintys asmenys. Apie diskriminaciją dėl tautybės ir negalios dažniau žino didmiesčių gyventojai.

Anot tyrimo, nuomonę apie tautines mažumas labiausiai formuoja žiniasklaida - 56 proc. ir asmeninė patirtis - 22 proc. Draugų, bendradarbių, artimųjų nuomonė apie etnines mažumas veikia 17 proc. respondentų, o mokykla - tik 5 proc.