Pirmininkaujanti Lietuva tarybos metu inicijuoja visą eilę svarbių politinių debatų, kuriuose pasisakys aukšto lygio kviestiniai ekspertai.
Lapkričio 25 d. Lietuvos Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis vadovaus diskusijai apie atvirus švietimo išteklius ir skaitmeninį mokymąsi.
„Švietimas eina visuomenės priekyje. Todėl kalbant apie naujus masiškai prieinamus mokymosi išteklius, kurie neabejotinai keis tradicinę švietimo sampratą, mums reikia paklausti savęs, kur Europos švietimas yra šiuo metu ir kur mes norime būti ateityje", - sako D. Pavalkis.
Numatoma, kad Švietimo taryba taip pat patvirtins išvadas dėl efektyvios lyderystės švietime ir Europos aukštojo mokslo pasaulinio aspekto.
Jaunimui skirtoje tarybos dalyje ketinama priimti Tarybos išvadas dėl geresnės niekur nedirbančių, nesimokančių ir mokymuose nedalyvaujančių jaunų žmonių socialinės įtraukties.
„Tarybos išvadomis siekiama atkreipti dėmesį į sudėtingą jaunimo situaciją ir šios problemos sprendimui pateikti keletą politikos iniciatyvų, apimančių prevenciją, švietimą, neformalųjį mokymąsi, užimtumą, ypatingą dėmesį skiriant perėjimui iš švietimo sistemos į darbo rinką. Tikimės, jog tai padės valstybėms narėms imtis efektyviausių priemonių jaunimo nedarbo, socialinės įtraukties problemoms spręsti", - sako tarybos posėdžiui pirmininkausianti Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.
Ministrai diskutuos apie ES darbo planą jaunimo politikos srityje ir aptars didžiausias jaunimui kylančias problemas ir galimus veiksmus ES lygiu jas sprendžiant. Anot ministrės A. Pabedinskienės, ši ministrų diskusija padės parengti ES darbo planą jaunimo srityje, numatantį konkrečius jaunimo politikos prioritetus bei priemonės jiems pasiekti.
Lapkričio 26 d. Kultūros ir audiovizualinių reikalų sesijai pirmininkaus Lietuvos kultūros ministras Šarūnas Birutis. Joje ministrai sieks Bendrojo požiūrio dėl naujos redakcijos direktyvos dėl neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo. Ši direktyva pakeis dabar galiojančią, priimtą 1993 m. Naująja direktyva siekiama palengvinti neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo procedūras. Siūlomi pakeitimai bus taikomi nacionalinėms vertybėms priskiriamiems kultūros objektams, neteisėtai išvežtiems nuo 1993 m. ir šiuo metu esantiems kitos ES valstybės narės teritorijoje.
Audiovizualinių reikalų srityje planuojama priimti Tarybos išvadas dėl žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo skaitmeninėje aplinkoje, kurios akcentuoja žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo svarbą demokratijai, ekonomikos augimui ir tvarumui. Lietuva taip pat inicijuoja politinius debatus apie pokyčius šiuolaikinių technologijų įtakojamoje žiniasklaidos ir audiovizualinėje rinkoje bei jų reikšmę veikiančiai reguliavimo sistemai.
Sporto reikalams skirtoje Tarybos dalyje numatoma priimti rekomendaciją, skatinančią sveikatą gerinantį fizinį aktyvumą (HEPA). Tai būtų pirmasis ES teisinis dokumentas sporto srityje. Pasak posėdžio pirmininko Lietuvos vidaus reikalų ministro Alfonso Dailiaus Barakausko, šis dokumentas yra svarbus tuo, kad jame numatomi europiečių fizinio aktyvumo bei visuomenės sveikatos gerinimo būdai. Taryboje ministrai ketina priimti išvadas dėl sporto indėlio į ES ekonomiką, ypač sporto rolę, sprendžiant jaunimo nedarbo ir socialinės įtraukties problemas bei aptarti gero valdymo sporte principus, kurie reikšmingai įtakoja sporto sektoriaus raidą.
