Mo­ky­mai ir prak­ti­niai už­si­ė­mi­mai vy­ko Vil­niaus ra­jo­no sa­va­no­rių ug­nia­ge­sių drau­gi­jos gais­ri­nė­je Kal­ve­liuo­se. No­rą lik­ti ug­nia­ge­siais sa­va­no­riais pa­reiš­kė še­ši Vil­niaus ra­jo­no gy­ven­to­jai: vi­ce­me­ras Ro­bert Ko­ma­rov­ski, Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rys Ro­bert Duch­ne­vič, Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­jas Ta­deuš Bui­ko ir Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės spor­to mo­kyk­los di­rek­to­rius Ma­ri­jan Ka­ča­nov­ski su bu­vu­siais auk­lė­ti­niais Ra­dos­la­vu Alek­san­dro­vu ir Ar­nol­du Le­pio­chi­nu.

Pre­ten­den­tai rim­tai trak­ta­vo mo­ky­mus ir įdė­miai klau­sė­si pa­ty­ru­sių ug­nia­ge­sių Vla­dis­la­vo Lud­ke­vi­čiaus ir Ge­na­di­ju­šo Ki­sie­lio pa­ta­ri­mų. Po trum­po te­o­ri­jos įva­do kan­di­da­tai ėmė­si prak­ti­nių už­si­ė­mi­mų. Pir­miau­sia tu­rė­jo iš­mok­ti ap­si­vilk­ti ug­nia­ge­sio ap­ran­gą: ap­sau­gi­nį šal­mą, pirš­ti­nes, ba­tus ir t. t. Ki­lus gais­rui svar­bi kiek­vie­na se­kun­dė, to­dėl rei­kė­jo ap­si­reng­ti mak­si­ma­liai grei­tai. Pir­mas pra­dė­jo mi­nist­ras, ku­ris anks­čiau bu­vo pa­reiš­kęs no­rą sto­ti į ug­nia­ge­sių sa­va­no­rių gre­tas, ir žo­dį te­sė­jo. Už­duo­tį jis at­li­ko grei­tai ir tiks­liai ir lai­ko li­mi­to (45 sek.) ne­vir­ši­jo. „Mū­siš­kiai“ ir­gi pa­si­ro­dė gar­bin­gai ir taip pat grei­tai iš ci­vi­lių „vir­to“ ug­nia­ge­siais.

Ne­bu­vo pro­ble­mų ir sta­tant iš­trau­kia­mą­sias ug­nia­ge­sių ko­pė­čias. Čia bū­si­mi ug­nia­ge­siai mo­kė­si dirb­ti kar­tu su part­ne­riu, nes ko­pė­čias daž­niau­siai sta­to du ug­nia­ge­siai - taip kur kas grei­čiau ir sau­giau. Kop­ti ko­pė­čio­mis ant sto­go ir­gi ne­su­da­rė pre­ten­den­tams keb­lu­mų - vi­si pa­ro­dė ge­rą fi­zi­nį pa­si­ren­gi­mą ir įgū­džius. Sėk­min­gai at­lie­ka­mos vis nau­jos už­duo­tys tu­rė­jo įta­kos ben­drai ge­rai nuo­tai­kai ir drau­giš­kai at­mo­sfe­rai. Mi­nist­ras E. Mi­siū­nas už­li­pęs ko­pė­čio­mis ant pa­sta­to sto­go „ap­gai­les­ta­vo“, kad ne­bu­vo ten gra­žuo­lės, ku­rią bū­tų rei­kė­ję gel­bė­ti.

Kan­di­da­tai į ug­nia­ge­sius iš­ban­dė ir ge­bė­ji­mus tvar­ky­tis su gais­ri­ne žar­na - iš­vy­nio­ti, nau­do­ti ją ir su­vy­nio­ti. Daug emo­ci­jų su­kė­lė van­dens čiurkš­lės nu­krei­pi­mas į tiks­lą. Rei­kė­tų pri­pa­žin­ti, kad nie­kam tai ne­su­da­rė di­des­nių sun­ku­mų.

M. Ka­ča­nov­ski sa­kė, kad ka­dai­se da­ly­va­vo ug­nia­ge­sių var­žy­bo­se, kai lan­kė tre­ni­ruo­tes „Di­na­mo“ spor­to drau­gi­jo­je.

„Rei­kia dau­giau spor­ti­nių už­si­ė­mi­mų, kad ga­lė­tum ne tik pri­si­min­ti ka­dai­se įgy­tus ge­bė­ji­mus, bet ir kai ku­riuos veiks­mus at­lik­ti au­to­ma­tiš­kai, vi­sa tai pa­dės esant eks­tre­ma­liai si­tu­a­ci­jai“, - kal­bė­jo ži­no­mas spor­ti­nin­kas.

Sun­ku­mų ne­bi­jo­jo ir vi­ce­me­ras, mat su ne­men­kais fi­zi­niais krū­viais iki šiol tvar­ky­da­vo­si pui­kiai, be to, juk nuo­lat spor­ta­vo: žai­dė krep­ši­nį, šo­ko Dai­nų ir šo­kių an­sam­bly­je   „Wi­leńszczyz­na“, lan­kė ko­vos me­nus. „Bū­ti ug­nia­ge­siu sa­va­no­riu - man nau­jas iš­šū­kis, ta­čiau su­si­tvar­ky­siu“, - tvir­tai įsi­ti­ki­nęs ir pa­si­ti­kė­da­mas sa­vo jė­go­mis sa­kė R. Ko­ma­rov­ski.

„Ti­ki­mės, kad ug­nia­ge­sių sa­va­no­rių tar­ny­ba ras vis di­des­nį vi­suo­me­nės pri­pa­ži­ni­mą, nes bū­ti ug­nia­ge­siu iš­ski­ria tik­rus vy­rus, o aukš­ti ug­nia­ge­sių tar­ny­bos rei­tin­gai liu­di­ja, kad vi­suo­me­nė ver­ti­na šią kil­nią mi­si­ją ir at­si­da­vi­mą“, - ti­ki­no Prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos ir gel­bė­ji­mo de­par­ta­men­to di­rek­to­rius K. Lu­ko­šius.

Ka­me­ri­nė­je at­mo­sfe­roje - prie puo­de­lio ar­ba­tos ir su­muš­ti­nių - ap­ta­riant mo­ky­mų re­zul­ta­tus Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės prieš­gais­ri­nės tar­ny­bos va­do­vas Kęs­tu­tis Ve­li­kia­ne­cas ir Vil­niaus ra­jo­no ug­nia­ge­sių sa­va­no­rių drau­gi­jos pir­mi­nin­kas Ar­tū­ras Vaiš­no­ras su pa­vy­do gai­de­le kal­bė­jo apie tai, kaip ge­rai or­ga­ni­zuo­ta ir sėk­min­gai vei­kian­ti ug­nia­ge­sių sa­va­no­rių tar­ny­ba Len­ki­jo­je ir Vo­kie­ti­jo­je. Vy­rai pri­pa­ži­no, kad Lie­tu­va šio­je sri­ty­je tu­ri dar daug ką pa­da­ry­ti, o pa­gal­ba ko­le­gų iš Len­ki­jos ir Vo­kie­ti­jos, su ku­riais Vil­niaus ra­jo­no ug­nia­ge­siai ben­dra­dar­biau­ja, ne­įkai­no­ja­ma.  

Idė­ja plės­ti ug­nia­ge­sių sa­va­no­rių tar­ny­bą Lie­tu­vo­je Vy­riau­sy­bės lyg­me­niu įgy­ven­di­na­ma nuo pra­ėju­sių me­tų pra­džios. Ma­no­ma, kad tam pri­reiks ma­žiau­siai pen­ke­rių me­tų. Kar­tais pri­si­me­na­ma, kad ug­nia­ge­sių sa­va­no­rių tar­ny­ba ge­rai funk­cio­na­vo tar­pu­ka­rio me­tais - Lie­tu­vo­je tuo­met vei­kė per 490 ug­nia­ge­sių sa­va­no­rių ko­man­dų.

Pa­gal reg­la­men­tą, tap­ti ug­nia­ge­siu sa­va­no­riu ga­li fi­ziš­kai pa­jė­gus as­muo nuo 18 iki 65 me­tų. Pre­ven­ci­nę veik­lą ga­li vyk­dy­ti as­me­nys jau nuo 14 me­tų. Sa­va­no­rys­tės idė­jos po­pu­lia­ri­ni­mas tarp jau­ni­mo yra vie­na svar­biau­sių šian­die­nos už­duo­čių.

***
Šiuo me­tu Lie­tu­vos ug­nia­ge­sių sa­va­no­rių gre­to­se yra 1,5 tūkst. žmo­nių. 379 vyk­do pre­ven­ci­nę veik­lą. Vil­niaus ra­jo­ne pa­si­ren­gu­sių sa­va­no­riš­kai at­sku­bė­ti pa­gel­bė­ti ki­lus gais­rui pa­si­ren­gę 80 žmo­nių. Sa­va­no­riai da­ly­va­vo ge­si­nant 230 gais­rų.

***
No­ri tap­ti ug­nia­ge­siu sa­va­no­riu, bet ne­ži­nai, kur tu­ri kreip­tis? Pa­skam­bink te­le­fo­no nu­me­riu (8 5) 271 8444 (dar­bo va­lan­do­mis) ir gau­si at­sa­ky­mą į vi­sus Ta­ve do­mi­nan­čius klau­si­mus.

***
Pir­mo­ji ug­nia­ge­sių sa­va­no­rių ko­man­da su­si­kū­rė 1736 m. Fi­la­del­fi­jo­je, o jos įkū­rė­jas bu­vo Ben­dža­mi­nas Fran­kli­nas, vie­nas JAV tė­vų-įkū­rė­jų. Ug­nia­ge­siu-sa­va­no­riu bu­vo Džor­džas Va­šing­to­nas, pir­ma­sis Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų pre­zi­den­tas. Vo­kie­ti­jo­je ug­nia­ge­sių sa­va­no­rių drau­gi­ja su­si­kū­rė 1811 m.­, mūsų žemėse - 1865 m. Kro­ku­vo­je.

Šiuo me­tu Len­ki­jo­je už­re­gist­ruo­tos 15 785 ug­nia­ge­sių sa­va­no­rių ko­man­dos.

Zyg­munt Žda­no­vič
Vilniaus krašto savaitraštis