Norint geriau suprasti emocinio intelekto fenomeną, visų pirma reikia pabrėžti, kad intelektas ir emocinis intelektas yra vienas nuo kito nepriklausomi ir vienas kitam neprilygsta. Pavyzdžiui, aukšto savo intelekto dėka puikiai išsilavinęs ir apsiskaitęs garsus mokslininkas gali būti nelaimingas vienišius, neturintis draugų ir antrosios pusės, nes jo emocinis intelektas yra neišlavintas, todėl santykis su aplinkiniais žmonėmis – itin dramatiškas, komplikuotas. Ir, kita vertus, vaikinas, kuri mokykloje rinko vien prastus balus, vėliau gali tapti itin sėkmingu verslininku ir kompanijos siela, nes jo emocinis intelektas aukštas, jis sugeba tapti lyderiu, rodo iniciatyvą, įkvepia save ir aplinkinius, įsiklauso į visų nuomonę, todėl visur ir visada aplink save suburia nepranokstamą komandą.
Tiek kiekvieno iš mūsų draugų rate, tiek politikos padangėje – kur bepažvelgsi, dabar vis visur vis labiau pageidaujamos ryškios asmenybės, lyderiai ar tiesiog sėkmingi žmonės, kurie yra ne tik išsilavinę, apsiskaitę ar turi perspektyvių idėjų (visa tai galime laikyti to žmogaus intelekto gebėjimais), bet ir geba pritraukti aplinkinių dėmesį, suburti apie save komandą, lengvai bendrauti, kelia pasitikėjimą, prisitaiko prie įvairių gyvenimiškų situacijų (visa tai – emocinio intelekto sfera).
Deja, mokslininkai pripažįsta, kad dabar daugelio žmonių emocinis intelektas yra itin žemas. Kas lemia žemą emocinio intelekto išsivystymą? Priežasčių gali būti daug. Viena iš jų – šiuolaikinių moderniųjų komunikacijų įtaka, virtualus bendravimas. Pagrindinė problema ta, kad bendravimas, pavyzdžiui, mobiliuoju telefonu ar kompiuteriu socialiniuose tinkluose yra netekęs savo emocinio prado. Tai reiškia, kad bendraudami virtualiai mes nejaučiame emocinio ryšio, nes nematome kito žmogaus jausminių išraiškų : veido mimikos, kūno judesių, akių, gestų. Toks nevisavertis bendravimas neleidžia mums tinkamai suprasti vieni kitų, nes komunikacija – tai juk ne vien apsikeitimas žodžiais. Daug informacijos žmonės apie save pateikia būtent siųsdami kūno signalus, kurie, palaikant ryšius virtualiomis priemonėmis, taip ir lieka nesuprasti, neperskaityti. Tai lemia, kad galų gale mes apskritai jau galime nebetekti gebėjimo suprasti aplinkinių kūno kalbos, todėl pasimetimo ir nesupratimo mūsų gyvenime tik daugėja.
Tiesa, „nedraugiška" emocinio intelekto atžvilgiu gali būti ir šalies, kurioje gyvename, santvarka. Pavyzdžiui, rinkos ekonomikos sąlygomis žmonės yra priversti suvokti vieni kitus kaip konkurentus, priešininkus, nuolat varžytis, kovoti, ieškoti geriausio kelio į išlikimą ir iškilimą visiškai nepaisant to, kuris yra šalia. Laimėti – tai paversti pralaimėtojais kitus, tokia samprata daugelis vadovaujasi kurdami verslą ar siekdami kitų sau svarbių tikslų. Tuo tarpu dvasinio, emocinio pasaulio turtinimas (knygų skaitymas, kultūriniai renginiai, intelektualūs pokalbiai ir diskusijos, savianalizė) imami laikyti antraeiliais, nereikšmingais dalykais.
