EP „smerkia tai, kad kai kurios valstybės narės neigia savo romų tautybės piliečių nelygybę, stokoja politinės valios spręsti savo negebėjimą užtikrinti romams pagrindines teises ir galimybę jomis naudotis, o dėl struktūrinio rasizmo sukeltos socialinės atskirties kaltina juos pačius“. Europarlamentarai ragina ES ir valstybių lygmenimis įsteigti „tiesos ir susitaikymo komisijas“, kad „būtų pripažintas šimtmečius trunkantis romų persekiojimas, atskirtis ir nepripažinimas“.

Valstybės raginamos „paminėti romų holokausto aukas ir rugpjūčio 2 d. laikyti Romų holokausto atminties diena, taip pat nedelsiant tinkamai atlyginti holokaustą išgyvenusiems žmonėms taikant supaprastintą procedūrą“. Siūloma holokausto aukų atminimo renginiuose paminėti ir romų aukas, taip pat įtraukti romų istoriją į istorijos programas mokyklose. Savo ruožtu europarlamentarai ragina valstybes „taikyti sankcijas už romų holokausto paneigimą ir neapykantą kurstančias kalbas politikams ir valstybės pareigūnams visais lygmenimis ir visose žiniasklaidos priemonėse“.

„Nors valstybėse narėse įgyvendinama keletas tikslinių programų, pagal daugumą pagrindinių programų, įskaitant finansuojamas iš struktūrinių fondų, pažeidžiamiausieji – ypač romai – pagalbos negauna“, – susirūpinę pažymi europarlamentarai. Jie ragina padidinti ES lėšų įsisavinimo lygį romų integracijos srityje.

EP nariai apgailestauja, kad vis dar pažeidžiama romų laisvo judėjimo teisė, ir primena, jog ES teisėje „draudžiami kolektyviniai asmenų išsiuntimai ir bet koks skirstymas pagal rasinę priklausomybę“. Jie ragina Europos Komisiją užtikrinti, kad priverstinio iškeldinimo atveju būtų visiškai laikomasi ES teisės. Europarlamentarai taip pat „nepaprastai susirūpinę dėl reiškinio, kai romų vaikai neteisėtai atimami iš savo tėvų“, ir ragina užkirsti tam kelią.

Parlamentas „reiškia susirūpinimą dėl to, kad romai menkai dalyvauja kaip vietos, regioninių ir nacionalinių valdžios institucijų partneriai arba jose posėdžiaujantys atstovai, taip pat dėl to, kad vyriausybės jiems neužtikrina galimybės visapusiškai naudotis pilietybe“. EP nariai siūlo rengti atsakingiems viešųjų institucijų tarnautojams ir žurnalistams skirtus mokymus pagrindinių teisių ir nediskriminavimo srityje, taip pat įdarbinti daugiau romų visuomeninėje žiniasklaidoje.

Rezoliucijai pritarė 470 EP narių, nepritarė 48, o susilaikė 103.

EP pranešėja Soraya Post (Socialistai ir demokratai, Švedija) kalbėjo: „Esu romų tautybės moteris iš Švedijos, priklausanti sintų (Sinti) bendruomenei. Gimiau pasmerkta. Romai buvo atstumiami, diskriminuojami, stigmatizuojami, atskiriami ir nužmoginami 800 metų. Niekada iki galo neįtikome Europos visuomenėms, kad jos priimtų mus kaip lygius piliečius ir užtikrintų vienodą prieigą prie esminių žmogaus teisių. Ar reikia gerinti padėtį? Taip. Ar yra būdų tai padaryti? Taip. Ar galima sumažinti nepasitikėjimą iš abiejų pusių? Be abejo.“

EP narė Soraya Post apie romus: „Niekas nenorime gyventi kaip galvijai“:

https://www.europarltv.europa.eu/programme/society/mep-soraya-post-on-roma-nobody-wants-to-live-like-cattle

http://www.europarl.europa.eu/news/lt/headlines/society/20170925STO84606/ending-roma-discrimination-nobody-wants-to-live-like-cattle