Taip ma­no eko­no­mis­tas Ro­kas Gra­jaus­kas, anot jo, „Lie­tu­va nė­ra tur­tin­ga, pa­si­žy­mi di­de­le ne­ly­gy­be, to­dėl vi­du­ri­nio­ji kla­sė ša­ly­je vie­na ma­žiau­sių Eu­ro­po­je“. Pa­sak jo, pa­gal šį ro­dik­lį len­kia­me tik Ru­mu­ni­ją ir Bul­ga­ri­ją.

R. Ga­jaus­ko tei­gi­mu, at­lik­ti rin­kos ty­ri­mai ir ana­li­zė ro­do, kad vi­du­ri­nia­jai kla­sei sa­ve pri­skir­ti ga­li nuo 800 iki 2,1 tūkst. eu­rų pa­ja­mų per mė­ne­sį „į ran­kas“ gau­nan­tis as­muo, jei gy­ve­na vie­nas. „Per­nai gy­ven­to­jai iš vi­so dis­po­na­vo 23,9 mlrd. eu­rų, t.y. maž­daug 700 eu­rų vie­nam gy­ven­to­jui per mė­ne­sį“, – sa­ko eko­no­mis­tas.

„Ne­pai­sant to, kad pa­gal ben­drą­jį vi­daus pro­duk­tą vie­nam gy­ven­to­jui len­kia­me to­kias vals­ty­bes kaip Lat­vi­ja, Veng­ri­ja ar Kro­a­ti­ja, ne­ly­gy­bės mas­tas mū­sų ša­ly­je la­bai di­de­lis – esa­me vie­ni iš ly­de­rių“, – įsi­ti­ki­nęs R. Gra­jaus­kas.

Jis pa­brė­žia, kad vi­du­ri­nio­ji kla­sė Lie­tu­vo­je yra vie­na ma­žiau­sių Eu­ro­po­je ir tai tu­rė­tų kel­ti ne­ri­mą. To­kios si­tu­a­ci­jos pa­sek­mė, be ki­ta ko - aukš­tas emig­ra­ci­jos ly­gis, nes žmo­nės ne­pa­ten­kin­ti už­dar­biu ir iš­va­žiuo­ja, pa­vyz­džiui, į Nor­ve­gi­ją, ku­rios vi­du­ri­nio­ji kla­sė dau­giau nei dvi­gu­bai di­des­nė, o ir at­ly­gi­ni­mai pro­por­cin­gai - tiek pat. Anot po­li­ti­ko, ne­gau­si vi­du­ri­nio­ji kla­sė le­mia ir rin­ki­mų re­zul­ta­tus: pi­lie­čiai daž­niau­siai nu­si­vy­lę val­dan­čių­jų po­li­ti­ka, nes ne­ma­to sa­vo ma­te­ria­li­nės si­tu­a­ci­jos pa­ge­rė­ji­mo ir bal­suo­ja už po­pu­lis­tus. Tie­sio­giai su pa­ja­mo­mis yra su­si­ju­si ir de­mo­gra­fija. Anot R. Gra­jaus­ko, da­bar­ti­nė­je si­tu­a­ci­jo­je ma­žiau­siai ga­li­my­bių pa­ge­rin­ti sa­vo pa­dė­tį tu­ri vy­res­nio am­žiaus žmo­nės.

Eko­no­mi­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo ir plėt­ros or­ga­ni­za­ci­jos (OECD) duo­me­ni­mis, 1,8 mlrd. žmo­nių pa­sau­ly­je pri­klau­so vi­du­ri­nia­jai kla­sei. 664 mln. jų gy­ve­na Eu­ro­po­je, 525 mln. – Azi­jo­je, 338 mln. Šiau­rės Ame­ri­ko­je. Vy­rau­ja nuo­mo­nė, kad vi­du­ri­nia­jai kla­sei pri­klau­so dau­giau­sia aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą tu­rin­tys žmo­nės, ta­čiau tai nė­ra bū­ti­na są­ly­ga ir ten­den­ci­jos tei­gia „žmo­nių su di­plo­mu“ ne­nau­dai, bent jau mū­sų Eu­ro­pos da­ly­je.

Len­ki­jo­je gy­ve­na apie mi­li­jo­nas žmo­nių, ku­riuos ga­li­ma bū­tų pri­skir­ti va­di­na­ma­jai vi­du­ri­nia­jai kla­sei. Eko­no­mis­tai ir so­cio­lo­gai su­tar­ti­nai pa­brė­žia, kad bū­tent ši gru­pė veiks­min­giau­siai pri­si­de­da prie eko­no­mi­nės plėt­ros. Ana­li­ti­kai ma­no, kad tai yra per­ne­lyg ma­žai, ta­čiau ge­ras Len­ki­jos eko­no­mi­kos si­tu­a­ci­jas le­mia, kad šis sluoks­nis vis dėl­to au­ga. Juo­lab kad sa­vęs pri­ski­ri­mas vi­du­ri­nia­jai kla­sei yra tam tik­ras ge­ro­vės ir pres­ti­žo žen­klas. Tai pa­ro­dė Cen­tri­nio vie­šo­sios nuo­mo­nės biu­ro (CBOS) at­lik­ti ty­ri­mai, ku­rių re­zul­ta­tai pa­ro­dė, kad pu­sė ap­klaus­tų­jų len­kų pri­sky­rė sa­ve vi­du­ri­nia­jai kla­sei.

Tuo tar­pu „var­pais skam­bi­na“ eko­no­mis­tai Ru­si­jo­je, kur vi­du­ri­nia­jai kla­sei pri­klau­san­čių žmo­nių su­ma­žė­jo nuo 61 proc. iki 51 pro­cen­to.

Ypač di­de­lis vi­du­ri­nio­sios kla­sės au­gi­mas už­fik­suo­tas Ki­ni­jo­je. Skai­čiuo­ja­ma, kad jai ga­li­ma pri­skir­ti apie 300 mln. žmo­nių (JAV gy­ven­to­jų skai­čius), o ar­ti­miau­siu lai­ku šis skai­čius ga­li pa­dvi­gu­bė­ti ar net pa­tri­gu­bė­ti. Tai reikš­tų, kad ji su­da­ry­tų 50-60 proc.  nuo ben­dro ša­lies gy­ven­to­jų skai­čiaus. To­kią di­de­lę vi­du­ri­ni­ą­ją kla­sę Eu­ro­po­je tu­ri tik Skan­di­na­vi­jos ša­lys.

Zyg­munt Žda­no­vič
Vilniaus krašto savaitraštis