Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atliktas tyrimas atskleidė, kad iš 33 rūšių maisto prekių net 23 skiriasi sudėtimi, skoniu, spalva ar konsistencija. Pagrindinis skirtumas, pasak VMVT Maisto skyriaus vedėjos pavaduotojos Loretos Mačytės, yra tas, kad Vokietijoje produktai mažiau chemizuoti, mažiau dažiklių, naudojamas cukrus, o ne saldikliai, vietoj pigaus palmių aliejaus bulvių traškučiams skrudinti – saulėgrąžų aliejus. Šiuos skirtumus galima pastebėti ne tik laboratorijos tyrimų metu, bet ir skaitant produktų sudėtis smulkiu šriftu ant pakuočių.

„Jei vartotojas perka visoje Europos Sąjungoje žinomą produktą, jis natūraliai viliasi, kad ragaus tą patį nuo Vilniaus iki Lisabonos, ir gamintojai turi tai užtikrinti. Nemanau, kad kokybiškesnių ingredientų naudojimas drastiškai pabrangintų gamybą“, – komentuoja šiuos skirtumus ministras. B. Markauskas citavo Europos komisarę Verą Jourovą, atsakingą už teisingumą, vartotojų teises ir lyčių lygybę: „Matome augantį nepasitenkinimą tų vartotojų, kurie vyksta svetur pirkti geresnės kokybės prekių ir pirmąkart aiškiai sakome: tai – nesąžininga komercinė praktika“. Komisarė yra pažadėjusi kitąmet pradėti tyrimą Europos Sąjungos mastu, kuris apims ne tik maisto prekes, ir imtis veiksmų situacijai keisti. B. Markauskas tikisi, kad patys gamintojai nelaukdami Europos Komisijos tolesnių žingsnių patys imsis vienodinti gaminių kokybę.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Darius Remeika sako, kad anksčiau didesnis dėmesys Europos Sąjungoje buvo skiriamas maisto saugai, ir tik pastaruoju metu pradėtos viešinti skirtingos maisto produktų sudėtys. „Turiu patikinti, kad visi šie produktai, nepaisant skirtingų ingredientų, yra saugūs vartoti“, – teigia D. Remeika. O tiems, kurie nori ant savo stalo matyti natūralesnius produktus, visi kalbėtojai vieningai siūlė rinktis vietos produkciją.

ŽŪM informacija