2003 metais LR Seimas nusprendė pašalinti iš lietuviškų pasų skiltį, kurioje yra nurodoma tautinė tapatybė. Nors skiltis buvo pašalinta, savo tapatybę pilietis vis dar gali nurodyti gimimo liudijime. Tai reiškia, kad toks įrašas yra vienintelė galimybė deklaruoti savo tautinę tapatybę.

2011 metais VRM teigė, kad „nei pasas, nei tapatybės kortelė nėra skirtos piliečio tautinės tapatybės patvirtinimui, kadangi tautinė tapatybė nėra susijusi nei su žmogaus tapatybe, nei pilietybe". Tokiam požiūriui pritarė ir Žmogaus Teisių Komitetas (ŽTK), kuris atmetė peticiją dėl 2011 m. įstatymo, kurią pasirašė LR piliečiai. ŽTK nutarė, kad šis klausimas neturi būti nagrinėjamas LR Seime.

Pagal Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 3 straipsnį, „kiekvienas tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę laisvai pasirinkti, ar su juo turi būti elgiamasi kaip su tautinei mažumai priklausančiu asmeniu, ar ne, ir dėl tokio savo pasirinkimo arba dėl naudojimosi su tokiu pasirinkimu susijusiomis teisėmis jis neturi atsidurti nepalankioje padėtyje". Primename, kad 2000 m. vasario 17 d. Lietuva be išlygų ją ratifikavo. Panašus įrašas yra taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurioje yra minima žmogaus teisė „rūpintis ir tausoti tautinę tapatybę (...)".

Svarbu pabrėžti, kad galimybę įrašyti savo tautybę pase svarsto kelios Europos Sąjungos šalys. Tarp jų yra Austrija, Belgija, Vokietija bei Latvija.

Dėl minėtų priežasčių EFHR palaiko poziciją, kad lietuviškame pase turi būti tautinės tapatybės įrašas. Tai reikštų, kad Lietuvos valstybė vykdo daugiau negu prieš 10 metų prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus. Pats pilietis turėtų spręsti, ar nori, kad jo pase būtų įrašas nurodantis jo tautybę, o kertant tarpvalstybinę sieną būtų aiškiai nurodyta jo tautinė tapatybė. Kertant sieną nepasiimame su savimi gimimo liudijimo, tik pasą.

Europos žmogaus teisės fondas