Pažymint trijų Baltijos valstybių tarptautinio pripažinimo dvidešimtmetį politikos ir ekonomikos ekspertai bei sociologai parengė studiją apie šių šalių žmonių socialinę raidą 2010–2011 metais. Taip pat pateiktas 20-ies metų raidos vertinimas, pateikta lyginamoji ekonomikos, socialinės sitemos, aptarta politinės kultūros kaita.
Eurą įsivedusios Estijos ekonomika labiau pažengusi į priekį nei Lietuvos bei Latvijos. Estijoje stabilizavosi ir politinė sistema. Eilę metų rinkimus laimi centro dešinieji. Estijos visuomenės domėjimasis politika taip aukštesnis. Na o lietuviai ir latviai savo valdžia piktinasi labiau.     
„Krizės metu, kai estams nebuvo lengva, jie rėmė savo vyriausybę. Suprato, kad reikalingos reformos, kad reikia iš krizės gelbėtis. Jie palaikė savo valdžią, o pas mus yra priešingai, – sako VU TSPMI docentė Ainė Ramonaitė.
Visgi, pasak politikos ekspertų, Lietuva šiuo metu daugelių aspektų geresnėje padėtyje nei Latvija.
„Objektyviai, mes esame neblogoje padėtyje. Bet subjektyviai, žmonių vertinimas ir politinės nuostatos geresnės Latvijoje,“ – dėsto docentė.
Pasak sociologų, socialinė politika Baltijos šalyse buvo formuojama liberalia linkme, t. y. kai kiekvienas individas prisiėmė vis daugiau atsakomybės už savo gerovę. Tai pastebima būsto, švietimo, sveikatos apsaugos srityse, pensijų draudime. Socialinės apsaugos struktūros yra išvystytos ir numato visiems gyventojams socialines garantijas bei apsaugą nuo socialinių rizikų.   
„Tokius rezultatus generuoja socialinė apsauga. Mes matome, kad trys Baltijos šalys iki šiol patenka į ES 27 šalių grupę, kurioje yra didžiausias skurdas, pajamų nelygybė. Baltijos šalių gyventojai labiausiai nepatenkinti savo gerove, sveikatos apsauga,“ – sako Socialinių tyrimų centro vyresnioji mokslo bendradarbė Jolanta Aidukaitė.
Socialinėje apsaugoje tarp trijų Baltijos šalių yra ir skirtumų. Ypač skiriasi šeimos rėmimo politika.
Anot J. Aidukaitytės, estai ir latviai turi universalias išmokas vaikams, kurios mokamos kiekvienam vaikui, kol jam sukanka 16 metų,   nepriklausomai, ar jis iš turtingos šeimos, ar ne. „Be to, jeigu vaikas mokosi, išmoka mokama iki devyniolikto gimtadienio. ar šiek tiek daugiau. Lietuva turi tik universalias išmokas vaikams iki trijų metų“, – socialinės apsaugos sistemas lygina Socialinių tyrimų centro vyresnioji mokslo bendradarbė.
Latvija turi didžiausios pajamų nelygybės problemą. Estija išlieka favorite – ten darbo užmokestis ir socialinės garantijos geriausi iš visų Baltijos šalių.
Didžiausias visų trijų valstybių ateities iššūkis – sukurti tokią ekonominę gerovę, kad iš jų žmonės nenorėtų išvykti. Mokslininkai tikina, kad mažų šalių gyventojai labiau prisirišę prie savo krašto, todėl tokios valstybės kaip Lietuva, Latvija ir Estija niekada neturėtų išnykti.

Algirdas Igorius
LTV „Šiandien“, www.lietuvosvalstybe.com