Kuo svarbus piliečių pasiryžimas sustabdyti ES Klimato ir energetikos paketą? Veikiausiai daugelis yra girdėję, kad klimato kaitos problema tampa vis opesnė, todėl būtina mažinti oro taršą. Norint įvykdyti šią misiją, privalu kontroliuoti anglies dioksido (CO2) patekimą į mūsų gyvenamąją aplinką. Būtent to ir siekia iniciatyvos „ES Klimato ir energetikos paketo sustabdymas" rėmėjai.
ES piliečiai reikalauja, kad kol šalys, išmetančios į atmosferą didžiausią kiekį anglies dioksido: Kinija, JAV ir Indija, yra nepasirašiusios su CO2 emisija susijusios tarptautinės sutarties, būtų sustabdyti 2009 m. ES Klimato ir energetikos paketo (išskyrus su energetikos efektyvumu susijusias išlygas) ir tolesni klimatą reguliuojantys teisės aktai.
Svarbu žinoti, kad būtent Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) priėmė sprendimą rinkti parašus prieš trečiąjį klimato kaitos paketą. Manoma, kad šio paketo nuostatas vykdant skubiai, Europoje sutriktų ekonomikos augimas ir padidėtų nedarbingumo lygis. Deja, tačiau šios bėdos pirmiausiai kirstų Vidurio ir Rytų Europai – tokiu atveju eilinių piliečių gyvenimai taptų dar sunkesni.
„Išmetamo CO2 kiekio sumažinimo sumanymo net neketina įgyvendinti netgi tokie galiūnai kaip JAV ar Kinija. Ši iniciatyva turės daugiau neigiamų pasekmių nei duos naudos tų valstybių piliečiams, kurios įgyvendins šio paketo nuostatas. Parašai yra renkami kitų partijų ir kitose ES valstybėse narėse. Tikėtina, kad dėl sėkmingų parašų rinkimo akcijų šio klausimu ES mastu bus surengtas referendumas, suteiksiantis europiečiams galimybę nuspręsti, ar jie norės sustabdyti klimato kaitos paketo įgyvendinimą", – pabrėžė LLRA pirmininkas Valdemar Tomaševski.
Patvirtinus ES Klimato ir energetikos paketą, energijos kainos ES valstybėse narėse kils. Pinigines pakratyti turės visi - tiek pramonės sektorius, tiek privatūs namų ūkiai. Akivaizdu, kad dėl to mažės ir pramonės konkurencingumas, ir BVP, o štai bedarbystė visoje ES augs. Šios problemos sukels tikrą Europos Sąjungos visuomenės nuopuolį. Taip pat plėtosis ir augs reiškinys, vadinamas „energetiniu skurdu" – jis, tikėtina, apims net tokias šalis kaip Vokietija, Anglija ar Prancūzija. Skaičiavimai rodo, kad energijos kainų augimas ES valstybėse narėse iki 2020 m. išaugs 60% - 100% , o gal net daugiau. Ekonomistai vieningai mano, kad energija yra ekonomikos pagrindas, o pigi elektros energija – ekonomikos pagrindo augimas.
Vakar Vyriausioji rinkimų komisija, patikrinusi iniciatyvinės grupės surinktus parašus, patvirtino, kad yra surinkti 17 284 galiojantys Lietuvos Respublikos piliečių parašai ir išdavė iniciatyvos organizaciniam komitetui tai patvirtinantį sertifikatą, kuris artimiausiu metu bus įteiktas Europos Komisijai.
Kaip kalbėjo organizacinio komiteto įgaliotas atstovas Lietuvos Respublikoje Miroslav Romanovski: „Akcija buvo sėkminga, nes pavyko surinkti per 17 tūkst. galiojančių parašų asmenų, nesutinkančių su šio paketo nuostatų įgyvendinimu – juolab, kad reikalaujamas minimalus parašų skaičius Lietuvai yra 9 tūkst. Džiaugiuosi, kad yra sukurtas mechanizmas Europos Sąjungos piliečiams dalyvauti ES politikos formavime. Tikiuosi, kad iniciatyva pavyks visose joje dalyvaujančiose Europos šalyse, iš viso bus surinkta daugiau nei 1 mln. piliečių parašų ir iniciatyvos dalykas bus pateiktas svarstyti Europos komisijai".
