„Turime gerai išplėtotą pervežimų kryptį Rytai–Vakarai. Galime pasiūlyti unikalias logistines grandines, jungiančias tolimąsias Rytų valstybes su Baltijos jūros regiono valstybėmis. Šiaurė–Pietūs – tai kryptis, kurioje kartu su kitomis penkiomis valstybėmis nutarėme kartu padirbėti. Įgyvendinus projektą „Rail Baltica", bus sukurtos prielaidos ne tik patogesniam keleivių susisiekimui tarp Europos Sąjungos valstybių sostinių, bet ir naujų logistinių grandinių pasiūlai", – sakė susisiekimo ministras R. Sinkevičius.
Šių metų rugsėjo 16 d. Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Suomijos transporto ministrai pasirašė deklaraciją dėl bendros „Rail Baltica 2" įmonės steigimo ir bendradarbiavimo stiprinimo. Šiuo dokumentu buvo išreikštas projekte dalyvaujančių valstybių susitarimas nutiesti modernią, greitiesiems traukiniams pritaikytą geležinkelio liniją, sujungsiančią minėtas penkias valstybes.
Europos Komisijos atstovas Ž. E. Pakė pabrėžė, kad labai svarbu, jog šalims pavyko susitarti dėl steigimo bendros tarptautinės įmonės, kuri bus atsakinga už projekto „Rail Baltica" plėtrą, taip pat dėl saugumo ir kitų svarbių klausimų.
Maršrutu Vilnius–Ryga–Talinas važiuojančiame traukinyje vyks konferencija. Jos dienotvarkėje – „Rail Baltica 2" projektas, kuriuo siekiama sukurti geležinkelių jungtį tarp Helsinkio, Talino, Rygos, Vilniaus ir Varšuvos, pratęsiant jį iki Berlyno. Tai vienas svarbiausių Baltijos regiono investicinių projektų.
Ši „Rail Baltica" ekspreso kelionė pažymėjo Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) dienų Estijos sostinėje Taline pradžią. TEN-T dienos skirtos Europos Sąjungos naujai transporto infrastruktūros politikai, kurioje iš viso numatyti 9 strateginiai transporto koridoriai. Manoma, kad jie labai prisidės prie Europos Sąjungos bendrosios rinkos stiprinimo.
