- Ar ilgai svarstėte dėl dalyvavimo konkurse Šalčininkų seniūnijos seniūno pareigoms eiti?
- Baigęs studijas buvau spėjęs padirbėti dviejuose darbuose – kaip finansų analitikas ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus specialistas. Dirbau Šalčininkų rajono savivaldybėje jau trečius metus, kai buvo paskelbtas konkursas Šalčininkų seniūnijos seniūno pareigoms eiti. Iš pradžių nesvarsčiau keisti darbo, tačiau bendradarbių patarimai paskatino mane pasidomėti dalyvavimu konkurse. Prieš tai dar pasitariau ir su šeima. Galiausiai sudalyvavau konkurse ir jį laimėjau.
- Kas traukė naujame darbe, o kas kėlė nerimą?
- Traukė pirmiausia naujas gyvenimo ir profesinės karjeros etapas, nes seniūno pareigos suteikia didesnį veikimo lauką, leidžia priimti sprendimus savarankiškai. Tam tikrų abejonių turėjau dėl išsilavinimo, nes valstybės tarnautojo darbas nėra tiesiogiai susijęs su ūkiu. Be to, turėjau socialinio pobūdžio abejonių. Esu kilęs iš neturtingos šeimos, iš savo patirties žinau, kokios svarbios socialinės pašalpos, kad ir už šildymą, šeimos biudžetui. Turėjau abejonių, ar įstengsiu padėti kiekvienam seniūnijos gyventojui.
- Jau praėjo trys mėnesiai, kai vadovaujate Šalčininkų seniūnijai. Kaip pasikeitė požiūris į miesto problemas?
- Pernelyg kardinaliai nepasikeitė, tačiau tam tikra prasme optimizmas kiek prigęsta, kai susiduri su juoda kasdienybės tikrove. Miesto poreikiai yra kur kas didesni nei seniūnijos turimas biudžetas. Savo ruožtu rajono biudžete pinigų irgi ne per daugiausia ir sunku tikėtis paramos iš šalies. Savo kuklų biudžetą seniūnija gali panaudoti efektyviau su sąlyga, kad jį įgyvendinant dalyvaus ir patys gyventojai. Štai pavyzdys: žmonės teisingai skundžiasi dėl prasto miesto apšvietimo. Kita vertus, seniūnija kas mėnesį yra priversta mokėti 3-5 tūkst. litų mieste ir seniūnijoje chaotiškai atsiradusiems šiukšlynams likviduoti. Už tuos pinigus galima būtų ilgiau ir geriau apšviesti Šalčininkų gatves, tačiau privalome leisti pinigus „kovai“ su šiukšlynais, kurie juk neatsiranda patys savaime. Tai padaro žmonės.
- Su kokiomis problemomis dažniausiai kreipiasi seniūnijos gyventojai?
- Šiuo metu gyventojai tradiciškai teikia prašymus kompensacijoms už šildymą gauti. Tačiau įprastai dažniausiai kreipiasi dėl gatvių apšvietimo, šiukšlių išvežimo. Neretai tenka spręsti ir žmonių konfliktus. Kaimynas skundžia kaimyną ir prašo seniūno išspręsti konfliktą, kuris gali būti, pavyzdžiui, toks, kad vienas kaimynų nenušienavo žolės prie savo namų arba prišiukšlino ant bendro keliuko.
- Koks bus Šalčininkų seniūnijos dalyvavimas Šalčininkų daugiabučių namų renovacijos programoje?
- Kaip seniūnas, vadovauju komisijai, kuri prižiūrės daugiabučių namų renovacijos eigą. Mūsų funkcija visų pirma – konsultuoti gyventojus renovacijos programos klausimais. Šiuo metu savivaldybės komunalinio ūkio įmonė „Tvarkyba“, kuri administruoja šią programą, baigia derybas su banku dėl kredito daugiabučių namų, kurių yra 11, o ne 9, kaip planuota anksčiau, renovacijai. Taip atsitiko, kad dviejų daugiabučių namų gyventojai atsisakė dalyvauti renovacijos programoje. Žiemą įvyks visi būtini konkursai ir kitų metų pavasarį statybininkai pradės renovavimo darbus. Šiuo metu taip pat dirbama siekiant įtraukti į renovacijos programą dar keturis daugiabučius namus. Jeigu tai pasiseks, vienas Šalčininkų gyvenamasis mikrorajonas po kelerių metų bus visiškai atnaujintas. Labai to laukiu kaip seniūnas.
- Kada reikėtų tikėtis prieš metus žadėtos miesto aikštės rekonstrukcijos, Mokyklos gatvės ir Šalčininkų J. Sniadeckio gimnazijos stadiono rekonstrukcijos pradžios?
- Irgi kitų metų pavasarį. Šiuo metu Šalčininkų rajono savivaldybėje atliekami darbai, susiję su būtinų konkursų rengimu.
- Galima tik pasidžiaugti dėl investicijų į Šalčininkų centro rekonstrukcijas, o kas daroma tvarkant miesto pakraščius?
- Iš tikrųjų tiesa yra tai, kad miesto centro renovacija praryja gerokai didesnes investicijas nei kitų miesto mikrorajonų tvarkymas. Tačiau nėra taip, kad visiškai pamiršome pakraščius. Ten nuolat dirbama renovuojant ar tiesinat vandentiekius, nuotekų tinklus, remontuojant ir asfaltuojant gatves, klojant šaligatvius.
- Ar seniūnui lieka laiko visuomeniniam darbui Lietuvos lenkų sąjungoje?
- Taip, lieka. Šiuo metu ruošiamės mūsų organizacijos veiklos 25-mečiui. Kartu su kolegomis rengiame Lietuvos lenkų sąjungos Šalčininkų rajono skyriaus interneto svetainę, tvarkome veiklos ir narių istorijos dokumentus. Be to, nuolat dalyvauju visuose Sąjungos organizuojamuose projektuose ir kultūros programose.
Andžej Kolosovski
Vilniaus krašto savaitraštis
