"Trūko kantrybė. Seimas nieko daugiau neveikia tik nuolat svarsto Atmintinų dienų įstatymą, kurio visuomenei visai nereikia. Pilietiškos bendruomenės, asociacijos yra pajėgios skelbti svarbias savo profesines, bendruomenių, ligonių, sporto ir kitokias dienas. Štai nėra įstatyme paminėta Angelų sargų diena, bet policija sėkmingai ją švenčia. Gal atėjo metas labiau pasitikėti visuomene ir liautis reguliuoti tai, kas nereguliuojant vyksta dar geriau?", - argumentavo parlamentaras.
Jo teigimu, nors 1997 m. priimtą įstatymą sudaro vos vienas straipsnis, tai daugiausiai kartų Seime svarstytas ir keistas teisės aktas. Net 642 kartus įvairūs komitetai, departamentai ar Seimo nariai yra svarstę ir rašę išvadas, pakeitimus bei papildymus.
"Vienų dienų paskelbimas atmintinomis įstatymu suponuoja nuomonę, kad tos dienos yra svaresnės nei įstatyme nepaminėtosios. Sukuriama nelygybė tarp įvairių dienų, dėl to nuolat inicijuojamos vis naujos atmintinų dienų paskelbimo iniciatyvos, kurios ne tik niekaip galutinai nepanaikina to vis dar nepaskelbtų atmintinomis dienų deficito, bet tik jį didina. Situacija darosi komiška. Užtenka tik pažiūrėti į atmintinų dienų sąrašą, kuriame yra tam tikrų sukakčių, tam tikrų profesijų dienos, bet potencialus sąrašas tokių profesijų ar sukakčių, kurias būtų galima minėti, yra begalinis. Yra Statybininkų diena, bet nėra Odontologų dienos, yra Gyvybės diena, bet nėra Meilės dienos, yra Tuskulėnų aukų diena, bet nėra paminėtos Panerių aukos. Dėl tos priežasties Seimas turi nepabaigiamą poreikį nuolat svarstyti vis naujas atmintinų dienų iniciatyvas. Taip yra gaištamas brangus laikas, kuris galėtų būti skirtas svarbesniems klausimams", - sakė K. Masiulis.
Paskutiniai Seime registruoti siūlymai yra paskelbti atmintinomis Advokatūros, Vilniaus pagarsinimo ir Tarptautinės kovos su korupcija dienas.
