„Tai yra nepriekaištingų pirmininkavimo komandos derybinių gebėjimų rezultatas, dėl kurio pagerės Europos Sąjungos piliečių saugumas. Šis teisės aktas susijęs su Europos Sąjungos daugiamečiu biudžetu ir tikimės, kad šis susitarimas paskatins derybas dėl kitų teisės aktų", – sakė Nuolatinių atstovų komiteto pirmininkas ambasadorius Raimundas Karoblis.
Dabartinė civilinės saugos finansinė priemonė nustos galioti pasibaigus šiems metams. Naujasis teisės aktas užtikrins finansavimą Sąjungos civilinės saugos mechanizmo veikloms tolesniam septynerių metų laikotarpiui, kuris prasidės 2014 m. sausio 1 d. Taip bus užtikrintas dabartinių civilinės saugos iniciatyvų tęstinumas.
Po šio sutarimo Nuolatinių atstovų komitete Taryba laukia teigiamų balsavimo rezultatų Europos Parlamento plenarinėje sesijoje.
Papildoma informacija:
Sąjungos civilinės saugos mechanizmas formuoja bendrą supratimą apie rizikas ir būdus, kaip veiksmingai jas įveikti. Apibrėžiama prevencijos politika, ji susiejama su pasirengimo ir reagavimo veiksmais. Nustatomas poreikis užtikrinti reagavimo į nelaimes planavimą ir sudaromos prielaidos greičiau išsiųsti pagalbos pajėgas bei efektyviau jas panaudoti, taip pat užtikrinti politinio ir operacinio koordinavimo vientisumą, tuo didinant Europos Sąjungos veiksmų matomumą.
Šios priemonės apims Europos reagavimo į ekstremaliąsias situacijas pajėgų sukūrimą, suformuojant savanorišką valstybių narių pagalbos pajėgų telkinį, bus nustatomos reagavimo pajėgumų spragos. Bus toliau plėtojami reagavimo pajėgumai (ekspertai, moduliai, kiti reagavimo pajėgumai), tobulinama žinių bazė ir specialistų kompetencija. Dabartinis Stebėsenos ir informavimo centras bus sustiprintas ir performuotas į nuolat veikiantį (24/7) Reagavimo į nelaimes koordinavimo centrą. Taip pat bus užtikrintas veiksmingesnis ir geriau koordinuotas pagalbos į nukentėjusias šalis gabenimas.