ADaugiausiai Lietuvos gyventojai sirgo alkoholine kepenų liga, alkoholio sukeltomis psichozėmis ir alkoholio toksiniu poveikiu. Didžiausias ir vyrų, ir moterų ligotumas buvo 35-44 m. amžiaus grupėje.
Nustačius, kokiai susirgusių asmenų daliai pagrindinis rizikos veiksnys buvo alkoholio vartojimas ir įvertinus iš dalies alkoholio vartojimo lemtas ligas, nustatyta, kad nuo 14 iki 17 proc. (priklausomai nuo amžiaus grupės) visų hipertenzinių ligų sukelia alkoholio poveikis. Daugiausiai Lietuvos gyventojai susirgo šiomis ligomis, taip pat širdies aritmijomis bei širdies išeminėmis ligomis. Nuo 2012 m. didėjo abiejų lyčių sergamumas.
Skaičiuojant vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę nustatyta, kad jei 2015 m. būtų pavykę išvengti visų ligų, kurios siejamos su alkoholio vartojimu, Lietuvos gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė būtų ilgesnė beveik 2 metais - nuo 74,5 iki 76,4 metų. Tokiu atveju vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė būtų ilgesnė 2,4 metų - nuo 69,1 iki 71,6 metų, o moterų - 1,1 metų - nuo 79,7 iki 80,8 metų.
Higienos instituto specialistai taip pat nustatė, kad 20-64 m. amžiaus gyventojų alkoholio vartojimo paplitimą sumažinus 50 proc., mirtingumas nuo alkoholinės kepenų cirozės galėtų reikšmingai sumažėti (vyrų mirtingumas galėtų sumažėti 14 proc., moterų - 13 proc.).
Parengta pagal Higienos instituto Sveikatos informacijos centro pranešimą