Aktorė Vaiva Mainelytė, dirbusi su D.Mertinu Vaidilos teatre ir seriale „Giminės“, jį prisimena kaip visada pozityvų, šiltą ir besišypsantį žmogų, kuris niekada neatsinešdavo savų problemų į sceną ar filmavimo aikštelę.
„Mane visada žavėdavo jo susikaupimas, pasiruošimas. Jis niekada neateidavo į aikštelę nepasiruošęs, turėdavo savo nuomonę, savo pasiūlymus. Turėdamas tokį uošvį, kitas galbūt išreikštų tai kur nors. Jis - atvirkščiai, buvo gal net pernelyg drovus, mandagus, niekada nepiktnaudžiavo savo padėtimi“, - teigė aktorė.
V.Mainelytė sako turinti būti dėkinga D.Mertinui ir už tai, jog šis ją su kitais tuomet darbo neturėjusiais aktoriais pasikvietė į Vaidilos teatrą. Pati kovojusi su onkologine liga, menininkė sako jautusi kolegos palaikymą ir vadino jį „nuodėmklausiu“, kuris patardavo, kaip elgtis sunkiose situacijose.
„Išties išėjo labai šviesus, pirmiausia, labai doras žmogus (...). Užuojauta žmonai Laimai, visai šeimai - tai buvo nuostabi šeima. Aktorių tarpe ne visada pasitaiko tokia šeima kaip kumštis. Iki, Daliau“, - taip su kolega atsisveikino V.Mainelytė.
Aktorius Saulius Siparis D.Mertiną vadino „gimininga siela“, kuris visada siekė padaryti, atlikti daugiau, nei galėjo. Jis taip pat pažymėjo, kad dešimtmetį onkologine liga sirgęs D.Mertinas niekada neužkraudavo savo bėdų kolegoms, tačiau turėjo daug vilties, tikėjimo, ryžtingai kovojo su vėžiu ir tikėjo galintis ligą nugalėti.
„Kaip aktorius, jis buvo labai atsakingas, galbūt kartais netgi per daug atsakingas. Nes kartais norisi ir „durnysčių“ padaryti, toks mūsų amatas. Jis buvo geras aktorius, ko, tarp kitko, man atrodo, nepastebėjo daugybė režisierių. Aš žinau tą jo paslaptį, juntu - jis nesirealizavo tiek, kiek jis galėjo. Jis fantastiškai švilpaudavo, jis fantastiškai dainavo. Jis turėjo gražią, tikrą aktorinę prigimtį“, - sakė S.Siparis.
Autorius: Ignas Jačauskas
atgaminti visuomenės informavimo
priemonėse bei interneto tinklalapiuose
be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
